Pjeras Simonas Laplasas
| Pjeras Simonas Laplasas pranc. Pierre-Simon Laplace | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1749 m. kovo 23 d. |
| Mirė | 1827 m. kovo 5 d. (77 metai) |
| Veikla | prancūzų matematikas, astronomas, atradęs Laplaso transformaciją ir Laplaso lygtį, vienas iš metrinės vienetų sistemos autorių. |
| Sritis | Astronomija ir matematika |
 Vikiteka | Pjeras Simonas Laplasas |
| Parašas | |
 | |
Pierre-Simon Laplace (Pjeras Simonas Laplasas; 1749 m. kovo 23 d. – 1827 m. kovo 5 d.) – prancūzų matematikas, astronomas, fizikas, atradęs Laplaso transformaciją ir Laplaso lygtį, vienas iš metrinės vienetų sistemos autorių.
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 4628, kalnas Mėnulyje, taip pat mokslinių tyrimų institutas Prancūzijoje.[1]
Biografija
Gimė Beaumont-en-Augo vietovėje, Normandijoje. Nuo 1764 m. iki 1766 m. mokėsi Caeno universitete. 1769 m. – 1776 m. dėstė Paryžiaus karo mokykloje. 1771 m. tapo profesoriumi. Paryžiuje įkūrė Normalinę ir Politechnikos mokyklas. 1780 m. sukūrė naują dangaus kūnų orbitų skaičiavimo būdą. 1787 m. įrodė, kad Mėnulio judėjimo netolygumas yra ilgaperiodis, o jo greitis priklauso nuo Žemės orbitos ekscentriciteto kitimo ir nuo planetų traukos jėgų poveikio. 1789 m. patikslino Jupiterio palydovų judėjimo teoriją. 1790 m. paskirtas Matų ir svarsčių rūmų pirmininku, vadovavo metrinės matų sistemos kūrimo komisijai. Tyrinėjo dangaus mechaniką, matematinės fizikos problemas. 1795 m. pirmasis suformulavo klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą. Kartu su A. Lavuazjė patobulino kalorimetrą, nustatė kai kurių kūnų lydymosi šilumą, ištyrė vandenilio degimą deguonyje. Sukūrė kapiliarumo teoriją. 1809 m. sudarė garso sklidimo dujose formulę. Remdamasis I. Niutono visuotinės traukos dėsniu, išplėtojo dangaus mechanikos metodus. Paaiškino Saulės sistemos planetų Jupiterio ir Saturno judėjimo netolygumą.[2]Į filosofijos istoriją Laplasas įėjo kaip determinizmo gynėjas. P.S. Laplaso vardas įrėžtas Eifelio bokšto pirmame aukšte esančiame 72 didžiausių Prancūzijos mokslininkų sąraše.
