Ptolemėjų karalystė
Ptolemėjų karalystė – senovės graikų valstybė, gyvavusi Egipte helenizmo laikotarpiu.[1] 305 m. pr. m. e. ją įkūrė Aleksandro Makedoniečio bendražygis Ptolemėjas I. Karalystė gyvavo iki Kleopatros VII mirties 30 m. pr. m. e.[2] Beveik 300 metų valdžiusi Ptolemėjų dinastija buvo ilgiausia ir vėlyviausia senovės Egipto dinastija.
| Ptolemėjų karalystė Πτολεμαϊκὴ βασιλεία Ptolemaïkḕ basileía | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Aleksandrija | |||
| Kalbos |
| |||
| Religija |
| |||
| Valdymo forma | Helenistinė monarchija | |||
| Era | Antika | |||
| Valiuta | Graikijos drachma | |||
Istorija
332 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo persų kontroliuojamą Egiptą kare su Achemenidų imperija. Po Aleksandro mirties 323 m. pr. m. e., jo imperija greitai subyrėjo dėl konkuruojančių diadochų (artimiausių draugų ir bendražygių) nesutarimų. Makedonietis Ptolemėjas, vienas patikimiausių Aleksandro karvedžių, iš savo varžovų užgrobė Egiptą ir pasiskelbė faraonu.[3][4] Aleksandrija, Aleksandro Makedoniečio įkurtas graikų polis, tapo karalystės sostine ir pagrindiniu graikų kultūros, mokslo ir prekybos centru ateinančiais šimtmečiais. Po Sirijos karų su Seleukidų imperija, konkuruojančia helenistine valstybe, Ptolemėjų karalystė išplėtė savo teritoriją ir įtraukė rytinę Libiją, Sinajaus pusiasalį ir šiaurinę Nubiją.