Saksonija

Saksonija (vok. Sachsen), oficialiai Laisvoji Saksonijos valstybė (vok. Freistaat Sachsen) – federacinė žemė Vokietijos rytuose. Saksonijoje gyvena 4,6 mln. žmonių. Sostinė – Drezdenas.

Saksonija
Sachsen
Saksonijos vėliavaSaksonijos herbas
ValstybėVokietijos vėliava Vokietija
Administracinis centrasDrezdenas
Apskritys10
Gyventojų (2011)4 050 204
Plotas18 413 km²
Tankumas (2011)220 žm./km²
ISO 3166-2DE-SN
Tinklalapissachsen.de
VikitekaSaksonijaVikiteka

Aukščiausias Saksonijos kalnas yra Fichtelis (Fichtelberg) šalia Čekijos sienos. Didžiausia upė – Elbė.

Istorija

Priešistoriniais laikais Saksonijoje buvo pastatytos vienos didžiausių Europoje akmeninių šventovių, datuotų V a. pr. m. e. Svarbios archeologinės vietos yra Drezdene ir Eytros ir Cvenkau kaimuose šalia Leipcigo. Slavų ir germanų gentys gyveno Saksonijoje nuo I a. pr. m. e. Romėnų laikais Saksonijos sritis tikriausiai valdė germanų karalius Marobodas. Antikos pabaigoje atsirado saksų gentys, nuo kurių kilo teritorijos pavadinimas.

Saksonijos kurfiurstystė (raudona) Šventojoje Romos imperijoje 1618 m.

Saksonijos kunigaikštystė atsirado apie 700 m. ir išsiplėtė po Šiaurės Vokietiją. Saksai krikščionybę priėmė Karolio Didžiojo laikais. Saksai buvo spaudžiami frankų iš vakarų ir slavų iš rytų. Vienu metu slavai buvo užėmę Saksų valstybę. Sorbai Saksonijoje yra tų laikų palikimas.

X a. Saksonija tapo Šventosios Romos imperijos, valdytos saksų kilmės Otonų, dalimi. Tuo metu Bilungai gavo daug feodų Saksonijoje. Imperatorius suteikė jiems Saksonijos kunigaikščio titulą. Mirus Magnui 1106 m. Bilungai išmirė ir Lotaras III tapo kunigaikščiu, o vėliau trumpai ir imperatoriumi.

1137 m. Saksonija atiteko Velfams. Jie kilo iš paskutinio Bilungo kunigaikščio dukters Vulfhildos Bilung.

Didžiausi miestai

Nr.MiestasGyv. skaičius
1Leipcigas533 374
2Drezdenas530 548
3Chemnicas242 977
4Cvikau92 888
5Plauenas65 689
6Giorlicas55 264
7Freibergas41 419
8Baucenas40 341
9Freitalas39 392
10Pirna38 711

Galerija

Nuorodos

Vikisritis: Vokietija