Sausio 24

Vardadieniai

Artūras – Bukanta – Bukantas – Felicija – Galvilas – Gaivilė – Guntilda – Mažvydas – Lėta – Pranciškus – Šarūnas – Timotiejus – Vigaudas – Vilgaudas - Nauris

Įvykiai

• 1507 – Žygimantas Senasis vainikuotas Lenkijos karaliumi;
• 1657 – Biržų pilyje įsitvirtinusi švedų įgula (190 karių) pasidavė LDK lauko etmono Vincento Gosievskio vadovaujamai kariuomenei;
• 1989 – Lietuvos kompozitoriai atsiskyrė nuo TSRS kompozitorių sąjungos ir įkūrė nepriklausomą Lietuvos kompozitorių sąjungą;
• 1991 – Skandinavijos valstybės pasiuntė TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui bendrą laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmus Pabaltijo respublikose;
• 2002 – Seimas į Atmintinų dienų sąrašą įtraukė Kovo 8, minimą kaip „Tarptautinę moterų solidarumo dieną“;
• 2004 – Senovės baltų tikėjimo atstovai minėjo senovės lietuvių Naujųjų metų pradžią – gamtos žadinimo šventę Pusiaužiemį;
• 2005 – Klaipėdoje humanitarinių mokslų daktarui doc. Jurgiui Mališauskui įteikta aštonioliktoji rašytojos Ievos Simonaitytės premija. Ši premija Įteikiama už brandų literatūros indėlį į Klaipėdos Krašto kultūrą.

Gimimo dienos

• 1864 m. – Hansas Kromė, vokiečių archeologas, muziejininkas (m. 1943 m.).
• 1882 m. – Juozas Povilas Grajauskas, Romos katalikų kunigas, draudžiamos spaudos platintojas, publicistas (m. 1930 m.).
• 1884 m. – Ignas Jonynas, Lietuvos istorikas, diplomatas (m. 1954 m.).
• 1885 m. – Pranas Mažylis, Lietuvos gydytojas akušeris ir ginekologas, profesorius (m. 1966 m.).
• 1892 m. – Jokūbas Stanišauskas, prieškario nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius, profesorius. Lietuvių tautininkų sąjungos narys (m. 1943 m.).
• 1900 m.:
  • Antanas Bistrickas, Lietuvos statybos inžinierius, architektas (m. 1971 m.).
  • Antanas Gruodis, teisininkas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1993 m.).
• 1902 m. – Antanas Adomaitis, kunigas, muzikos profesorius, daktaras (m. 1936 m.).
• 1904 m.:
  • Kazys Katilius, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1976 m.).
  • Leokadija Belvertaitė-Kamuntavičienė-Žygelienė, Lietuvos keramikė (m. 1992 m.).
• 1907 m.:
  • Aleksandras Merkelis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, žurnalistas, visuomenininkas (m. 1994 m.).
  • Rostislavas Andrejevas, Lietuvos dainininkas (tenoras), režisierius (m. 1967 m.).
• 1909 m.:
  • Antanas Kučas, Lietuvos dailininkas grafikas, profesorius (m. 1989 m.).
  • Benediktas Kazlauskas, Lietuvos filologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, filologijos mokslų kandidatas (m. 1995 m.).
• 1910 m. – Tomas Bronius Dirmeikis, Lietuvos žurnalistas, teisininkas, daktaras (m. 1961 m.).
• 1917 m. – Kazimieras Senkus, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys.
• 1919 m. – Jonas Gaučys, vargonininkas ir chorvedys (m. 1997 m.).
• 1927 m. – Vytautas Bimba, krepšinio treneris, teisėjas (m. 2001 m.).
• 1928 m. – Valerija Ramonaitė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, pedagogė (m. 2007 m.).
• 1931 m.:
  • Saulytė Lazaravičienė, lietuvių audėja, sodų ir verbų kūrėja, pedagogė, tautodailininkė.
  • Vytautas Šerys, Lietuvos dailininkas, skulptorius, tapytojas (m. 2006 m.).
• 1933 m. – Marija Dičpetrytė, Lietuvos teatro aktorė.
• 1934 m. – Rimgaudas Maleckas, Lietuvos fotografas.
• 1935 m.:
  • Juozas Kalinauskas, Lietuvos skulptorius, medalininkas.
  • Česlovas Tarvydas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1936 m. – Donatas Butkus, Lietuvos geofizikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Ekologijos ir žmonių saugos tarptautinės mokslų akademijos narys (1997 m.).
• 1937 m. – Vaclovas Mažrimas, gydytojas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis veikėjas.
• 1938 m. – Kazimieras Juozas Klimašauskas, Lietuvos inžinierius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 2005 m.).
• 1939 m. – Aleksandras Krukauskas, Lietuvos sporto žurnalistas (m. 2004 m.).
• 1941 m. – Leonas Meilus, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m. – Lidija Šimkutė-Pocienė, poetė, vertėja, dietologė.
• 1945 m. – Birutė Vėlyvytė, lietuvių prozininkė (m. 2023 m.).
• 1946 m. – Rūta Gajauskaitė, teisininkė, teisėtyrininkė kriminologė, docentė, LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Lietuvos žaliosios partijos pirmininkė.
• 1959 m. – Sigitas Karsokas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1962 m. – Genovaitė Damulienė, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1968 m. – Žydrūnas Lenkauskas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Darius Petreikis, pedagogas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Indrė Jakubaitytė, Lietuvos ieties metikė. Asmeninį rekordą pasiekė 2007 m. Kaune. Atstovavo Lietuvai 2007 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate.
• 1981 m. – Mindaugas Rojus, operos dainininkas (tenoras / baritonas), Klaipėdos muzikinio teatro solistas.
• 1985 m. – Laimonas Kisielius, Lietuvos krepšininkas.
• 1991 m. – Mantas Bartuševičius, Lietuvos komikas, aktorius.
• 1998 m. – Eglė Jurgaitytė, pop dainininkė, „Vaikų Eurovizijos“ 3 vietos laimėtoja.

Mirtys

• 1938 m. – Jonas Jaks-Tyris, matematikas, knygnešys, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. 1877 m.).
• 1943 m. – Vincas Nacevičius, vargonininkas, chorvedys, visuomenininkas (g. 1875 m.).
• 1944 m. – Alfonsas Čeponis, tarybinis partizanas-pogrindininkas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1924 m.).
• 1952 m.:
  • Aleksandras Balčiauskas, evangelikų reformatų kunigas (g. 1907 m.).
  • Nastė Jurašūnaitė-Michailovienė, aktorė (g. 1898 m.).
• 1968 m. – Ipolitas Tvirbutas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1899 m.).
• 1976 m. – Juozapas Čepėnas, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas, rezistentas, filosofijos daktaras (g. 1880 m.).
• 1980 m. – Jonas Matulionis, Lietuvos finansininkas, teisininkas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas (g. 1898 m.).
• 1993 m. – Pranas Garšva, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas (g. 1915 m.).
• 2000 m. – Martynas Brakas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas (g. 1907 m.).
• 2021 m. – Rimantas Pleikys, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1957 m.).

Įvykiai

• 1458 – Motiejus I Corvinus karūnuotas Vengrijos karaliumi;
• 1679 – Anglijos karalius Karolis II paleidžia parlamentą;
• 1701 – Rusijos caras Petras I paskelbė dekretą apie „matematikos ir navigacijos mokyklos“ steigimą – tai buvo pirmoji rusų karinio laivyno mokymo įstaiga. Šiais laikais jos tradicijas tęsia Aukštoji karinio jūrų laivyno M. Frunzės mokykla Sankt Peterburge;
• 1742 – Karolis VII Albertas tampa Šventosios Romos imperijos valdovu;
• 1848 – Džeimsas Maršalas Kalifornijoje rado aukso gyslą;
• 1859 – Valachija ir Moldavija susijungia į bendrą valstybę – Rumuniją;
• 1922 – Kristijonas K. Nelsonas (Christian K. Nelson) užpatentavo Eskimo ledus;
• 1924 – Sankt Peterburgas pervadintas Leningradu;
• 1972 – Guamo saloje (Ramusis vandenynas) surastas japonų kareivis Shoichi Yokoi, kuris slėpėsi 28 metus džiunglėse ir manė, kad tebesitęsia Antrasis pasaulinis karas;
• 1984 – Parduotuves pasiekė pirmasis Apple Macintosh kompiuteris.

Gimimo dienos

• 76 m. – Publijus Elijus Trajanas Adrianas, šiuo metu plačiau žinomas tiesiog kaip Adrianas – Romos imperatorius iš Nervų dinastijos ir Elijų giminės nuo 117 m. iki mirties. Adrianas buvo trečiasis iš „penkių gerųjų imperatorių“ (m. 138 m.).
• 1684 m. – Karl Alexander, 11-asis Viurtembergo hercogas nuo 1733 iki 1737 m., imperatoriaus feldmaršalas (m. 1737 m.).
• 1705 m. – Farinelli, garsus XVIII a. italų dainininkas (kastratas) (m. 1782 m.).
• 1712 m. – Frydrichas II, nuo 1740 m. gegužės 31 d. iki mirties buvo Prūsijos karalius (m. 1786 m.).
• 1746 m. – Gustavas III, 1771–1792 m. Švedijos karalius (m. 1792 m.).
• 1752 m. – Muzio Clementi, nusipelnęs Italijos Klasicizmo epochos kompozitorius, pianistas, pedagogas ir dirigentas. Jis yra pirmasis kompozitorius, kūręs muziką specialiai pianinui. Žinomas dėl savo sonatų, sonatinų bei pianino pamokų rinkinių. XIX amžiuje Clementi buvo vadinamas „pianino tėvu“, „modernios pianino grojimo technikos tėvu“ ar „Romantinio pianino virtuoziškumo tėvu“ (m. 1832 m.).
• 1776 m. – Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas, vokiečių rašytojas, kompozitorius ir dailininkas (m. 1822 m.).
• 1816 m. – Ernestas Dinsbergas, latvių rašytojas (m. 1902 m.).
• 1911 m. – Catherine Lucille Moore, amerikiečių rašytojas^[1] (m. 1987 m.).
• 1944 m. – Klaus Nomi, vokiečių kontertenoras, pasižymėjęs ypatingais vokaliniais sugebėjimais ir neįprasta išvaizda bei elgesiu scenoje (m. 1983 m.).
• 1952 m. – Raymond Domenech, Prancūzijos nacionalinės futbolo rinktinės treneris, katalonų kilmės futbolininkas (jo tėvas Franco diktatūros metais pasitraukė iš Ispanijos).
• 1961 m. – Nastassja Kinski, aktorė.
• 1970 m. – Metju Lilardas, amerikiečių aktorius ir prodiuseris.
• 1975 m. – Ronald Gómez, Kosta Rikos futbolininkas, Kosta Rikos rinktinės ir Deportivo Saprissa klubo puolėjas.
• 1977 m. – Michelle Hunziker, šveicarų modelis, populiari Italijos TV laidų vedėja.
• 1980 m. – Nicole Marie Lenz, amerikiečių aktorė, modelis^[2].
• 1984 m.:
  • Darijo Chanas, Mozambiko futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Kataro klubo Al-Kharitiyath žaidėjas.
  • Emersas Fajė, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir OGC Nice klubo saugas.
• 1986 m. – Mischa Anne Marsden Barton, Didžiojoje Britanijoje gimusi Amerikos aktorė ir modelis. Geriausiai žinoma dėl savo Marissos Cooper vaidmens draminiame seriale „Po Kalifornijos saule“ (The O.C.).
• 1987 m.:
  • Ivans Lukjanovs, Latvijos futbolininkas.
  • Luis Suárez, profesionalus Urugvajaus futbolininkas, nacionalinės rinktinės ir Amsterdamo „Ajax“ klubo žaidėjas. Jis gali žaisti saugo, puolėjo arba krašto puolėjo pozicijose. Nuo 2009–2010 m. sezono, jis yra „Ajax“ klubo kapitonas.
• 1988 m. – Jade Almarie Louise Ewen, anglų dainininkė, dainų autorė ir aktorė.^[3].

Mirtys

• 41 m. – Kaligula, Romos imperatorius (nuo 37 m.), iš Julijų – Klaudijų dinastijos (g. 12 m.).
• 1939 m. – Maksimilianas Biršė-Benė, šveicarų gydytojas. Laikomas Miuslio išradėju (g. 1867 m.).
• 1965 m. – Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis, britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1874 m.).
• 1986 m. – Lafayette Ronald Hubbard, L. Ron Hubbard, rašytojas fantastas, scientologų sektos įkūrėjas ir vadovas (iki mirties 1986). Vertintas kaip kontroversiška asmenybė, kuria šalininkai žavėjosi, o nepriklausantys arba išstoję iš scientologų sektos dažnai vertino labai negatyviai (g. 1911 m.).
• 2004 m. – Kalevis Sorsa, žymus politinis veikėjas, keturis kartus Suomijos ministras pirmininkas (g. 1930 m.).
• 2024 m. – Karlas Andrė, JAV skulptorius ir poetas, minimalistas (g. 1935 m.).^[4]