Sausio 12

Vardadieniai

Arkadijus – Cezarija (Cezara, Cezarė) – Cezarijus (Cezaras, Cezaris) – Eigailas – Eigailė – Ernestas – Lijana – Lingailė – Lingailis – Vaigedas (Vaigeda) – Vaigedė

Įvykiai

• 1770 – Joniškyje pakartas Joniškio vaitas Mykolas Pauga – vyriausiasis 1769 m. valstiečių sukilimo Šiaulių ekonomijoje vadas;
• 1792 – Žasliams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas;
• 1919 – įkurta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija;
• 1941 – vyko pirmieji rinkimai į TSRS Aukščiausiąją Tarybą;
• 1945 – įvyko Lėno miško mūšis tarp antisovietinių partizanų ir SSRS kariuomenės;
• 1991 – protestuodamas prieš desantininkų veiksmus Vilniuje, atsistatydino TSRS Lietuvos KGB padalinio viršininkas Romas Marcinkus;
• 1991 – Lietuvos generalinė prokuratūra dėl Juozo Jermalavičiaus pareiškimo, jog „įkurtas Nacionalinio gelbėjimo komitetas“, ir TSRS kariuomenės nusikalstamų veiksmų iškėlė baudžiamąją bylą už viešus raginimus pažeisti Lietuvos valstybės suverenitetą;
• 1991 – Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Borisas Jelcinas pasmerkė karinės jėgos naudojimą Pabaltijo kraštuose;
• 1994 – Lietuva ir Bolivija užmezgė diplomatinius santykius;
• 1999 – Seimas pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją valstybės teisės aktu. Ši Taryba ėmėsi vieningo vadovavimo visoms pasipriešinimo ir kovotojų struktūroms;
• 2002 – už kenkimą Liberalų sąjungai iš partijos pašalintas Rolandas Paksas. Kenkėjiška veikla pripažintas jo išėjimas iš Seimo Liberalų frakcijos ir Nepriklausomos frakcijos sukūrimas;
• 2009 − įkurta Energetikos ministerija.

Gimimo dienos

• 1547 m. – Motiejus Strijkovskis, lenkų kilmės istorikas, poetas (m. 1593 m.).
• 1824 m. – Motiejus Brundza, Romos katalikų kunigas, švietėjas, religinių raštų rengėjas (m. 1869 m.).
• 1826 m. – Juozapas Silvestras Dovydaitis, Lietuvos rašytojas, pedagogas (m. 1883 m.).
• 1874 m. – Justinas Kulikauskas, Kulys, Lietuvos visuomenės veikėjas, knygnešys (m. 1960 m.).
• 1880 m. – Jonas Krikščiūnas-Jovaras, Lietuvos poetas, knygnešys (m. 1967 m.).
• 1885 m. – Karolis Pukevičius, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas, visuomenės veikėjas (m. 1957 m.).
• 1894 m. – Saliamonas Antanaitis, lietuvių prozininkas, poetas (m. 1973 m.).
• 1900 m. – Pranas Gudynas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas (1929 m., po mirties) (m. 1929 m.).
• 1902 m. – Pranas Edmundas Galinis, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1988 m.).
• 1905 m. – Liubomiras Laucevičius, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1993 m.).
• 1906 m. – Emanuelis Levinas, prancūzų filosofas (m. 1995 m.).
• 1907 m.:
  • Liucija Rutkauskaitė, aktorė (m. 1999 m.).
  • Martynas Gelžinis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas (m. 1990 m.).
  • Vincas Martinkėnas, Lietuvos Vilniaus krašto visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas, vertėjas (m. 1997 m.).
• 1909 m. – Antanas Rauchas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, koncertmeisteris (m. 1959 m.).
• 1911 m. – Boleslovas Piekarskis, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1971 m.).
• 1913 m. – Jurgis Lebedys, Lietuvos literatūros istorikas, vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų (m. 1970 m.).
• 1916 m. – Ieva Gurinaitė-Paskienė, Lietuvos teatro ir kino aktorė (m. 2000 m.).
• 1923 m. – Aldona Veščiūnaitė, poetė^[1].
• 1924 m. – Juozas Balčikonis, lietuvių dailininkas tekstilininkas.
• 1927 m. – Algirdas Steponavičius, dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas, LTSR nusipelnęs meno veikėjas (m. 1996 m.).
• 1930 m. – Vaclovas Bliznikas, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1997 m.).
• 1936 m.:
  • Gintautas Grigas, Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras.
  • Klemensas Algimantas Bertulis, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1937 m. – Liudvikas Aksamitauskas, Lietuvos architektas, alpinistas.
• 1939 m.:
  • Juozas Jagelavičius, Lietuvos irkluotojas, sporto teisėjas (m. 2000 m.).
  • Vytautas Lubauskas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1945 m. – Aleksandras Lukas, Lietuvos ir Plungės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Juozas Bertašius, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
• 1950 m. – Vydas Baravykas, agronomas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m. – Algirdas Degutis, Lietuvos filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1956 m. – Vytautas Vidmantas Zimnickas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2020 m.).
• 1960 m. – Vasilij Fiodorov, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Vaida Čelkienė, Lietuvos, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1963 m. – Eglė Bučelytė, Lietuvos televizijos žurnalistė.^[2].
• 1965 m. – Alfredas Jonuška, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Airida Gintautaitė, lietuvių aktorė.
• 1974 m. – Remigijus Šimašius, teisininkas, Lietuvos politikas, teisingumo ministras, teisėtyrininkas, ekonomistas, Vilniaus miesto savivaldos politikas.
• 1979 m. – Andrius Jokšas, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje.
• 1986 m. – Rasa Pakutkaitė, Lenkijos lietuvių poetė, filosofė.

Mirtys

• 1770 m.:
  • Martinjonas Radvila, vienas 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo vadų (g. 1724 m.).
  • Mykolas Pauga, vienas 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo vadų (g. 1729 m.).
• 1867 m. – Juozas Godlevskis, 1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas, teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys, Garliavos įkūrėjas (g. 1773 m.).
• 1909 m. – Hermanas Minkovskis, vokiečių matematikas, fizikas, vienas reliatyvumo teorijos pradininkų (g. 1864 m.).
• 1937 m. – Petras Perkumas, vienuolis salezietis (g. 1916 m.).
• 1960 m. – Adauktas Marcinkevičius, Lietuvos fotografas (g. 1936 m.).
• 1984 m. – Juozas Kuprys, Lietuvos gydytojas, medicinos mokslų daktaras, kūno kultūros ir sporto specialistas (g. 1908 m.).
• 1986 m. – Juozas Budzinskis, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, pedagogikos mokslų daktaras (g. 1903 m.).
• 2008 m. – Juozas Giedraitis, Lietuvos karinis ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1910 m.).

Įvykiai

• 1816 – Prancūzija paskelbė, kad Bonapartų (Bonaparte) šeima visiems laikams ištremiama iš šalies;
• 1932 – demokratė Heti V. Karavai (Hattie W. Caraway) iš Arkanzaso tapo pirmąja į JAV Senatą išrinkta moterimi;
• 1949 – Sovietų vyriausybė nusprendė deportuoti buožes iš Pabaltijo respublikų;
• 1950 – Temzės upėje švedų tanklaivis užkliudė britų povandeninį laivą „Truculent“. Per incidentą gyvi liko tik 15 iš 70 povandeninio laivo įgulos narių;
• 1970 – po pirmo bandomojo skrydžio iš Niujorko į Londono Hitrou oro uostą atskrido „Boeing 747“ lėktuvas;
• 1990 – Rumunija pirmoji Rytų Europoje uždraudė komunistų partiją;
• 1991 – JAV kongresas suteikė prezidentui Džordžui H. Bušui (George Herbert Bush) įgaliojimą panaudoti jėgą, kad priverstų Iraką pasitraukti iš Kuveito;
• 1996 – į Bosniją atvyko pirmosios rusų pajėgos – taip prasidėjo pirmoji po Antrojo pasaulinio karo bendra Rusijos ir JAV karinių pajėgų operacija;
• 2000 – Turkijos vyriausybė sutiko atidėti mirties nuosprendžio įvykdymą kurdų maištininkų lyderiui Abdulai Odžalanui (Abdullah Ocalan), kol jo skundą išnagrinės Europos žmogaus teisių teismas;
• 2004 – didžiausias pasaulyje kruizinis laivas „Karalienė Meri 2“ (Queen Mary 2), kainavęs 800 mln. JAV dolerių, išplaukė į pirmąją kelionę per Atlantą;
• 2010 – Haitį sudrebino stipriausias per 200 metų žemės drebėjimas^[3][4][5].

Gimimo dienos

• 1579 m. – Žanas Baptistas van Helmontas, belgų chemikas. Jis sugalvojo žodį „dujos“ ir pirmasis pradėjo naudoti ledo tirpimo bei vandens virimo temperatūrą kaip atskaitos taškus temperatūrai matuoti^[6] (m. 1644 m.).
• 1628 m. – Šarlis Pero, prancūzų rašytojas-pasakininkas, poetas ir kritikas. Prancūzijos akademijos narys nuo 1671 m. Pagal išsilavinimą juristas (m. 1703 m.).
• 1729 m. – Edmundas Berkas, airių politikas, rašytojas, oratorius, politikos teoretikas ir filosofas, ilgą laiką ėjęs pareigas Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmuose atstovaudamas Vigų (angl. Whig) partiją. Išrinktas į Bendruomenių Rūmus, netrukus išgarsėjo kaip vienas ištikimiausių opozicijos šalininkų ir karštas liberalių idėjų ir institucijų rėmėjas (m. 1797 m.).
• 1854 m. – Hugas Birgeris, Švedijos tapytojas. Nuo 1870 m. iki 1877 m. studijavo Stokholmo dailės akademijoje. 1877 m. jis gavo karališkąjį medalį už reikšmingiausią savo darbą Syndafallet (žmogaus kritimas). Birgerio darbas eksponuojamas Geteborgo dailės muziejuje ir Švedijos nacionaliniame muziejuje Stokholme (m. 1887 m.).
• 1856 m. – Jonas Singeris Sargentas, Jungtinių Valstijų tapytojas, kūrė portretus. Gimė Italijoje ir mirė Londone. Studijavo Paryžiaus dailės akademijoje (m. 1925 m.).
• 1863 m. – Swami Vivekananda, indų dvasinis mokytojas^[7] (m. 1902 m.).
• 1876 m. – Jack London, amerikiečių rašytojas, parašęs per penkiasdešimt knygų (m. 1916 m.).
• 1893 m. – Hermanas Geringas, NSDAP veteranas, Nacistinės Vokietijos reichsmaršalas, antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis (m. 1946 m.).
• 1899 m. – Paul Hermann Müller, 1948 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[8] (m. 1965 m.).
• 1903 m. – Igoris Kurčiatovas, fizikas, vadinamas tarybinės atominės bombos tėvu. Atominės energijos instituto įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1943–1960 m.), atominės problematikos tyrinėjimų TSRS vadovas, vienas atominės energijos panaudojimo ne karo tikslams pradininkų, TSRS Mokslų akademijos narys (1943) (m. 1960 m.).
• 1907 m. – Sergejus Koroliovas, rusų mokslininkas, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės kosmonautikos pradininkas (m. 1966 m.).
• 1912 m. – Dinmuchamedas Kunajevas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, 1964–1986 m. – Kazachijos KP Pirmasis sekretorius, TSKP CK Politinio biuro narys (1971–1987), triskart Socialistinio darbo didvyris (m. 1993 m.).
• 1915 m. – Igoris Djakonovas, rusų orientalistas, kalbotyrininkas, vertėjas. istorikas, istorijos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1916 m. – Piteris Vilemas Bota, Pietų Afrikos prezidentas. Iš Nacionalinės partijos lyderio bei valstybės prezidento pareigų jis atsistatydino 1989 m. vasario mėn. po infarkto^[9] (m. 2006 m.).
• 1920 m. – Džeimsas Leonardas Farmeris jaunesnysis, pilietinių teisių aktyvistas, Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis (5,6 ir 7 amžiaus dešimtmečiuose), 1961 metų kelionės už laisvę iniciatorius ir organizatorius. Tai galiausiai leido desegruoti JAV tarp valstijų kursuojančius autobusus (m. 1999 m.).
• 1929 m. – Alasdair Chalmers MacIntyre, moralės ir politikos filosofas, taip pat žinomas savo darbais filosofijos istorijos ir teologijos srityse.
• 1933 m. – Kamal Ganzouri, Egipto ekonomistas, du kartus ėjęs šalies ministro pirmininko pareigas (m. 2021 m.).
• 1935 m. – Nuostabusis Kreskinas, iliuzionistas.
• 1936 m. – Raimondas Paulas, latvių kompozitorius, pianistas ir politikas.
• 1939 m. – Volfgangas Petrikas, vokiečių dailininkas, skulptorius, grafikas ir architektas.
• 1949 m. – Haruki Murakami, japonų rašytojas ir vertėjas^[10]. Jo grožiniai ir negrožiniai kūriniai pelnė kritikų pripažinimą ir jis gavo šeštą Kafkos prizą už savo romaną Kafka pakrantėje. Jis laikomas svarbia asmenybe postmodernistinėje literatūroje, o laikraštis The Guardian Murakami pavadino vienu iš „pasaulio didžiausių gyvų rašytojų“^[11].
• 1956 m. – Nikolajus Noskovas, Rusijos muzikantas, dainininkas.
• 1957 m. – Anna Elżbieta Fotyga, lenkų politikė, Lenkijos užsienio reikalų ministrė (nuo 2006 m. gegužės 9 d.), partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) narė, ilgametė Lenkijos Prezidento Lech Kaczyński patikėtinė, bendražygė.
• 1960 m. – Jacques Dominique Wilkins, praeityje garsus JAV krepšininkas, įtrauktas į Krepšinio šlovės muziejų.
• 1972 m. – Aigaras Ciprusas, latvių ledo ritulininkas, puolėjas.
• 1973 m. – Hande Yener, Turkijos pop ir elektroninės muzikos atlikėja. Viena pagrindinių pastarojo dešimtmečio Turkijos muzikos žvagždžių. Karjerą pradėjo kaip Sezen Aksu pritariančioji vokalistė. Vėliau pradėjo solinę karjerą ir 2000 m. išleido pirmąjį savo albumą Senden İbaret. Albumo dainos labai išpopuliarėjo šalyje ir Hande tapo žymia dainininke.
• 1974 m. – Melanie Jayne Chisholm, britų dainininkė, buvusi legendinės merginų grupės Spice Girls narė. Kaip solistė buvo nominuota „BRIT“ ir „ECHO“ apdovanojimams. Chisholm yra daugiausiai Nr.1 hitų Jungtinėje Karalystėje parašiusi atlikėja moteris tarp britų ir Nr.1 hitų kiekiu nusileidžia tik John Lennon ir Paul McCartney.
• 1978 m. – Bonaventure Kalou, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir SC Heerenveen klubo puolėjas.
• 1979 m. – Marianas Hosa („Marián Hossa“), Slovakijos ledo ritulininkas žaidžiantis Detroito „Red Wings“ komandoje ir Slovakijos vyrų ledo ritulio rinktinės sudėtyje, dešiniojo puolėjo pozicijoje.
• 1981 m. – Luis Ernesto Pérez Gómez, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Monterrey klubo saugas.
• 1985 m. – Victor Correia, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir RC Strasbourg klubo saugas.
• 1987 m. – Naya Rivera, puertorikiečių kilmės JAV aktorė, kuri labiausiai išgarsėjo atlikus vaidmenį televizijos seriale Glee (m. 2020 m.).
• 1991 m. – Pixie Lott, britų dainininkė, dainų autorė, aktorė ir šokėja. Labiausiai išgarsėjo dėl singlo „Mama Do (Uh Oh, Uh Oh)“ iš savo debiutinio albumo „Turn It Up“.

Mirtys

• 1519 m. – Maksimilijonas I, Šventosios Romos imperijos imperatorius. Vadintas „paskutiniuoju riteriu“ (g. 1459 m.).
• 1665 m. – Pjeras Ferma, prancūzų matematikas mėgėjas (g. 1601 m.).
• 1897 m. – Izaokas Pitmanas, britų išradėjas, išradęs stenografiją^[12] (g. 1813 m.).
• 1911 m. – Georg Jellinek, austrų teisės teoretikas, teisės filosofas, teisės sociologas. Kartu su Hans Kelsen ir vengru Felix Somlo pagrindė austriškąjį teisės pozityvizmą (g. 1851 m.).
• 1920 m. – Simonas Vinaveris, Lenkijos šachmatininkas, 1883-aisiais laimėjęs Vokietijos šachmatų čempionatą (g. 1838 m.).
• 1942 m. – Vladimiras Petliakovas, tarybinis aviakonstruktorius (g. 1891 m.).
• 1968 m. – Max Hagemann, vokiečių teisininkas, teisėjas, pirmasis Vokietijos kriminalinės tarnybos (vok. Bundeskriminalamt, BKA) prezidentas (g. 1883 m.).
• 1976 m. – Agata Kristi, anglų rašytoja. Daugelio žinomų detektyvų autorė (g. 1890 m.).
• 1997 m. – Charles Brenton Huggins, 1966 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[8] (g. 1901 m.).
• 2002 m. – Cyrus Vance, JAV valstybės sekretorius (1977–1980 m.) (g. 1917 m.).
• 2003 m. – Leopoldas Galtjeris, buvęs Argentinos generolas ir de facto šalies prezidentas (1981 m. gruodžio 22 d. – 1982 m. birželio 18 d.) (g. 1926 m.).
• 2010 m. – Zilda Arns Neumann, Nobelio taikos premijos nominantė brazilų gydytoja pediatrė ir humanitarinės pagalbos darbuotoja. 1982 m. įkūrė Brazilijos organizaciją Pastoral da Criança. Ji žuvo per žemės drebėjimą Haityje (g. 1934 m.).

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-12 iš Wayback Machine projekto.