Sausio 28

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Tomo Akviniečio diena.

Vardadieniai

Gedautas – Karlas – Karolė – Leonida (Leonidė) – Leonidas – Liaudginas – Manfredas – Nijolė – Sambangas – Sambartas – Sambartė – Tomas

Įvykiai

• 1928 – Vokietija ir Lietuva sudarė sutartį, kuria Vokietija oficialiai pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai;
• 1945 – Klaipėdą užėmė SSRS kariuomenė;
• 1994 – įsteigta Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga;
• 2002 – Premjeras Algirdas Brazauskas priėmė Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorių Endrių Beikerį (Andrew Baker), kuris padėkojo už 309 Lietuvoje saugotų torų perdavimą Izraelio žydų religinio ir dvasinio paveldo organizacijai „Hechal Shlomo“, kuri vėliau šias toras paskirstys sinagogoms visame pasaulyje;
• 2004 – Kauno medicinos universiteto klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta kraujo valymo procedūra – selektyvi imunosorbcija. Ši procedūra atliekama tik keliuose didžiuosiuose Europos medicinos centruose;
• 2009 – Vyriausybė kovoti su biurokratizmu įkūrė Saulėlydžio komisiją.

Gimimo dienos

• 1712 m.:
  • Albertas Radvila III, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1790 m.).
  • Udalrykas Kristupas Radvila, rašytojas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1770 m.).
• 1835 m. – Vincas Svirskis, lietuvių dievdirbys, liaudies menininkas, vienas žymiausių XIX amžiaus kryžių skaptuotojų, kurio kryžių išlikę Lietuvos muziejuose, kelete miestelių ir kaimų (m. 1916 m.).
• 1872 m. – Kazimieras Steponas Šaulys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius (m. 1964 m.).
• 1904 m. – Teofilis Tilvytis, Lietuvos liaudies poetas, prozininkas, vertėjas (m. 1969 m.).
• 1905 m. – Kazys Merkis, Markevičius, Lietuvos šachmatininkas (m. 1980 m.).
• 1907 m.:
  • Antanas Impulevičius, Impulėnas, Lietuvos kariuomenės karininkas, nuo 1937 m. Generalinio štabo majoras (m. 1970 m.).
  • Gražina Jakavičiūtė-Šaltenienė, aktorė (m. 1995 m.).
• 1910 m.:
  • Antanas Liuima, SJ, Lietuvos katalikų teologas, jėzuitas, teologijos daktaras (m. 2000 m.).
  • Bronius Krištanavičius, SJ, Lietuvos kunigas, jėzuitas, filosofijos ir socialinių mokslų daktaras (m. 1977 m.).
• 1920 m. – Mamertas Indriliūnas, Lietuvos rašytojas, partizanas (m. 1945 m.).
• 1928 m. – Kostas Kaukas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, redaktorius (m. 2020 m.).
• 1930 m. – Gražina Ručytė-Landsbergienė, lietuvių pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 2020 m.).
• 1931 m. – Kazimieras Vaičiulis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas.
• 1932 m.:
  • Lionginas Kunevičius, Lietuvos kunigas, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis (m. 1994 m.).
  • Vytautas Vladislovas Logminas, Lietuvos ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1933 m. – Nijolė Misiūnienė, Lietuvos vidaus ligų gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1934 m. – Feliksas Viskantas, choro dirigentas, pedagogas ir kompozitorius (m. 1995 m.).
• 1938 m. – Rimgaudas Eilunavičius, Lietuvos žurnalistas.
• 1941 m. – Romansas Dragūnavičius, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m.:
  • Romualdas Franckaitis, inžinierius, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Kozyrovičius, Lietuvos statybos inžinierius, politikas, diplomatas.
• 1949 m. – Petras Mordas, gydytojas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Eglė Juodvalkė, JAV lietuvių poetė, žurnalistė (m. 2020 m.).
• 1951 m.:
  • Antanas Damulis, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).
  • Vida Kanapkienė, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Ksaveras Plančiūnas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1955 m. – Valentinas Mizgaitis, pasaulio jaunimo graikų – romėnų imtynių čempionas.
• 1956 m. – Vytautas Stasiulis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Antanas Musteikis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, muitininkas, vienas Medininkų žudynių aukų (m. 1991 m.).
• 1959 m. – Jan Tomaševič, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Jūrius Bruklys, Lietuvos profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Stankevičius, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Arminas Narbekovas, vienas iš geriausių pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininkas, prieš keletą metų pradėjęs trenerio karjerą.
• 1972 m. – Mindaugas Karbauskis, lietuvių kilmės teatro režisierius, kuriantis Maskvoje. Brolis – Ramūnas Karbauskis.
• 1983 m. – Andrius Petkūnas, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Panevėžio „Techasas“ komandoje.
• 1986 m. – Artūras Kėrys, Lietuvos futbolininkas žaidžiantis saugo pozicijoje Marijampolės „Sūduvos“ komandoje.

Mirtys

• 1917 m. – Justinas Bonaventūra Pranaitis, Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis (g. 1861 m.).
• 1932 m. – Benediktas Velička, muzikos mokytojas, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (g. 1894 m.).
• 1948 m. – Juozas Pakalnis, fleitininkas – virtuozas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas (g. 1912 m.).
• 1950 m. – Juozas Sakalauskas, knygnešys, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1864 m.).
• 1956 m. – Vincas Bartuška-Bartoškevičius, Romos katalikų dvasininkas, filosofijos daktaras ir visuomenės veikėjas (g. 1881 m.).
• 1970 m. – Ona Gruzdytė-Bugailiškienė, Lietuvos bibliotekininkė, pedagogė (g. 1888 m.).
• 1988 m.:
  • Alfonsas Gučas, psichologas, pedagogas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. 1907 m.).
  • Vytautas Izbickas, Lietuvos statybos ir hidrotechnikos inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1920 m.).
• 1998 m. – Mykolas Labuckas, Lietuvos dailininkas scenografas (g. 1912 m.).
• 2005 m. – Artūras Barysas „Baras“, kino menininkas, aktorius, režisierius, avangardinės muzikos grupės Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu vokalistas. Stambus knygų, muzikos įrašų ir kitko kolekcionierius (g. 1954 m.).
• 2008 m. – Erikas Laiconas, Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios kunigas, pamokslininkas (g. 1928 m.).
• 2022 m. – Jonas Kondrotas, Lietuvos ir Kėdainių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, agronomas (g. 1943 m.).^[1]

Įvykiai

• 1573 – pasirašyti Varšuvos Konfederacijos straipsniai, sankcionavę religinę laisvę Lenkijoje;
• 1807 – Londono gatvė Pall Mall tapo pirmąja dujų liepsna apšviesta gatve;
• 1871 – Prancūzija baigia Prancūzijos-Prūsijos karą pasiduodama;
• 1887 – Paryžiuje prasidėjo Eifelio bokšto statyba;
• 1902 – škotas plieno pramonininkas Endriu Karnegis (Andrew Carnegie) Vašingtone įsteigė Karnegio institutą;
• 1932 – Japonijos armija okupavo Šanchajų (Kinija);
• 1935 – Islandija tapo pirmąja pasaulio valstybe, įteisinusia abortus tuo atveju, jei to reikalauja nėščiosios sveikata ar socialinė padėtis;
• 1950 – Prancūzijos nacionalinis susirinkimas ratifikavo susitarimą, pagal kurį Vietnamas, Kambodža ir Laosas tapo nepriklausomomis valstybėmis Prancūzų sąjungos sudėtyje;
• 1986 – praėjus 72 sekundėms nuo starto, sprogo JAV erdvėlaivis „Challenger“, žuvo septyni astronautai;
• 1998 – Indijos teisėjas nuteisė myriop visus 26 nusikaltėlius, rengusius pasikėsinimą prieš buvusį ministrą pirmininką Radživą Gandį (Rajiv Gandhi);
• 2002 – Ekvadoro avialinijų TAME lėktuvas „Boeing-727“ su 92 keleiviais ir įgula įsirėžė į Kumbalo ugnikalnį Kolumbijoje. Visi žuvo;
• 2004 – Hagos karo tribunolas nuteisė buvusį Kroatijos serbų maištininkų lyderį Milaną Babičių (Milan Babic) už kroatų persekiojimą.

Gimimo dienos

• 1457 m. – Henrikas VII, Anglijos karalius ir Airijos lordas (1485 m. rugpjūčio 22 d. – 1509 m. balandžio 21 d.) (m. 1509 m.).
• 1600 m. – Klemensas IX, 239-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (m. 1669 m.).
• 1768 m. – Frederikas VI, 1808–1839 m. Danijos karalius ir 1808–1814 m. Norvegijos karalius (m. 1839 m.).
• 1841 m. – Seras Henris Mortonas Stenlis, britų žurnalistas, keliautojas, tyrinėtojas. Išgarsėjo savo kelione į Afriką su tikslu rasti dingusį Deividą Livingstoną (m. 1904 m.).
• 1887 m. – Artūras Rubinšteinas, amerikiečių pianistas, išeivis iš Lenkijos^[2] (m. 1982 m.).
• 1901 m. – Linus Carl Pauling, amerikiečių kvantinės chemijos mokslininkas ir biochemikas. Taip pat plačiai pripažintas kristalografas, molekulinės biologijos mokslininkas ir medicinos tyrėjas (m. 1994 m.).
• 1912 m. – Jackson Pollock, įtakingas JAV menininkas, didžiausia abstraktaus ekspresionizmo judėjimo figūra (m. 1956 m.).
• 1922 m. – Robert William Holley, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1993 m.).
• 1929 m. – Klesas Oldenburgas, švedų kilmės JAV skulptorius, grafikas, hepeningų kūrėjas, popmenininkas (m. 2022 m.).
• 1931 m.:
  • Peteris Martinsonas, latvių keramikas.
  • Lucia Bose, italų aktorė, didžiausio pripažinimo sulaukusi neorealizmo laikotarpiu 6-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje (m. 2020 m.).
• 1940 m. – Carlos Slim Helú Aglamaz, Meksikos verslininkas.
• 1954 m. – Bruno Metsu, dar žinomas kaip Abdulas Karimas – buvęs Prancūzijos futbolininkas, vėliau – futbolo treneris. Dabar treniruoja Kataro futbolo rinktinę. Labiausiai išgarsėjo 2002 m. pasaulio futbolo čempionate su savo treniruojama Senegalo rinktine pasiekęs ketvirtfinalį.
• 1955 m. – Nikola Sarkozi, Prancūzijos politikas, 2007 m. gegužės 6 d. išrinktas naujuoju šalies prezidentu.
• 1977 m.:
  • Sandis Buškevicas, Latvijos rinktinės, šiuo metu lasivasis agentas.
  • Takuma Sato, Japonijos Formulės 1 lenktynininkas.
• 1978 m.:
  • Dženluidžis Bufonas, italų futbolininkas, Italijos rinktinės ir Juventus klubo vartininkas. 2003 metais išrinktas Europos geriausiu vartininku.
  • Džeimsas Li Dankanas Karageris, futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Liverpool F.C. klubo gynėjas.
  • Papa Bouba Diop, senegaliečių futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Portsmouth klubo saugas (m. 2020 m.).
  • Román Javier González, Argentinos krepšininkas, žaidžiantis vidurio puolėjo pozicijoje.
• 1979 m. – Melvin Brown, Meksikos futbolininkas, gynėjo pozicijoje rungtyniaujantis Meksikos klube Cruz Azul.
• 1980 m.:
  • Jasuhito Endo, Japonijos futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančiojo saugo pozicijoje. Yra Japonijos klubo Gamba Osaka žaidėjas.
  • Nick Carter, amerikiečių muzikantas, groja grupėje Backstreet Boys^[4].
• 1984 m. – Isamas Džema, Tuniso futbolininkas, puolėjo pozicijoje žaidžiantis Prancūzijos RC Lens klube, bei Tuniso rinktinėje.

Mirtys

• 814 m. – Karolis Didysis, frankų karalius nuo 768 m. (pietinės dalies nuo 771 m.), langobardų karalius nuo 774 m., Bavarijos hercogas nuo 788 m. Leonas III 800 m. jį paskelbė Romos imperatoriumi. Pipino Trumpojo ir Bertrados iš Laono sūnus. Nuo Karolio Didžiojo Pipinidų dinastija vadinama Karolingais. Karolingų dinastijos valdovo Karolio Martelio vaikaitis dar tebebūdamas gyvas buvo pradėtas vadinti Didžiuoju ir nuo viduramžių laikomas vienu iškiliausių Vakarų pasaulio valdovų (g. 747 m.).
• 1621 – Popiežius Paulius V, tikrasis vardas Kamilas Borgezė (Camillo Borghese). Valdė 1605–1621 m. Pasižymėjo konfliktais su Neapolio karalyste bei Venecijos respublika (g. 1552 m.).
• 1547 m. – Henrikas VIII, nuo 1509 m. balandžio 22 d. (karūnuotas birželio 24 d.) iki savo mirties buvo Anglijos karalius ir Airijos lordas (vėliau Airijos karalius) (g. 1491 m.).
• 1596 m. – Frensis Dreikas, anglų jūrininkas ir korsaras, keliavęs Elžbietos I laikais (g. 1540 m.).
• 1877 m. – Karlis Teodoras Hūnas, latvių tapytojas, grafikas (g. 1830 m.).
• 1939 m. – William Butler Yeats, airių poetas^[5] (g. 1865 m.).
• 1980 m. – Franco Evangelisti, italų kompozitorius (g. 1926 m.).
• 1996 m. – Josifas Brodskis, rusų poetas, rašęs ir anglų kalba, vertėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1940 m.).
• 2002 m. – Astrid Anna Emilia Lindgren, žymi švedų vaikų rašytoja, kurios didžioji dauguma knygų buvo išverstos į 85 kalbas ir išspausdintos daugiau nei 100 valstybių (g. 1907 m.).
• 2009 m.:
  • Džonas Apdaikas, JAV, rašytojas (g. 1923 m.).
  • Werner Flume, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas bei romanistas, teisės istorikas, profesorius, vienas žymiausių Vokietijos XX a. teisėtyrininkų (g. 1908 m.).
• 2021 m.:
  • Paulius Krucenas, olandų chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1933 m.).
  • Vasilijus Lanovojus, Rusijos aktorius (g. 1934 m.).

Neaprašyti

• 1928 – Vicentas Blaskas Ibanesas (Vicente Blasco Ibanez), ispanų politikas ir rašytojas, išgarsėjęs romanu „Keturi Apokalipsės raiteliai“;
• 1939 – Viljamas Batleris Jeitsas (William Butler Yeats), airių poetas ir dramaturgas, 1923 metais gavęs Nobelio literatūros premiją;
• 1988 – Klausas Fuksas (Klaus Fuchs), sovietų žvalgas, kurio perduotos žinios įgalino Maskvą 1949 m. rugpjūtį atlikti pirmąjį branduolinį sprogdinimą.