Spalio 10

Šventės

• Pasaulinė psichinės sveikatos diena;
• Lietuva – Vietos savivaldos diena.

Vardadieniai

Danielė – Danielius

Įvykiai

• 1795 – Jekaterina II paskelbė Šiaulius valstybiniu apskrities miestu;
• 1920 – Varėnos apylinkėse atakuodamas Želigovskio pajėgas buvo sužeistas ir mirė Lietuvos karo lakūnas leitenantas Juozas Kumpis;
• 1922 – išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas.

Gimimo dienos

• 1744 m. – Mykolas Jeronimas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1831 m.).
• 1777 m. – Stanislovas Čerskis, SJ, Lietuvos kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas (m. 1833 m.).
• 1859 m. – Juozas Dailidė, Romos katalikų kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas (m. 1909 m.).
• 1867 m. – Feliksas Janušis, gydytojas, vertėjas, istorikas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis (m. 1920 m.).
• 1874 m. – Vladas Stašinskas, teisininkas, advokatas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas, pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministras (m. 1944 m.).
• 1886 m. – Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, visuomenės veikėjas (m. 1983 m.).
• 1888 m. – Elena (Emilija) Šabinienė (Norkutė, Norkūnienė), I Seimo (1922–1923) narė, komunistų partijos aktyvistė (m. 1972 m.).
• 1909 m. – Juozas Maniukas, Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
• 1930 m. – Robertas Varnas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 2015 m.).
• 1932 m. – Jonas Pranas Banys, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (m. 2016 m.).
• 1934 m. – Aleksandras Raimondas Kašauskas, Lietuvos rašytojas.
• 1937 m. – Jonas Algirdas Riepšas, teisininkas, teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (m. 2022 m.).
• 1939 m. – Bronius Girnius, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Stanislava Rapalytė, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė veikėja.
• 1943 m. – Edmundas Juozapas Jasinskas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Alfonsas Bulotas, Lietuvos kunigas, buvęs karo kapelionas, atsargos majoras.
• 1948 m.:
  • Bronius Masiulis, Lietuvos ir Šalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Rimantas Vanagas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, redaktorius, vertėjas.
• 1953 m. – Petras Baršauskas, Lietuvos inžinierius energetikas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1956 m.:
  • Jurgis Utovka, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Virginija Venckuvienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Kęstutis Bilius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Vytautas Šerėnas, televizijos laidos „Dviračio šou“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras.
• 1962 m. – Tomas Ladiga, Lietuvos dainininkas (bosas).
• 1964 m. – Borisas Markulis, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Danguolė Martinkienė, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1967 m. – Saulius Bucevičius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Tadas Klimavičius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Kauno „Žalgirio“ komandoje.
• 1987 m. – Arvydas Šikšnius, Lietuvos krepšininkas. Krepšinio mokytis pradėjo Kretingoje, vėliau tęsė Klaipėdos „Vlado Knašiaus“ krepšinio mokykloje, pas trenerį Povilą Jefišovą. 2009–2010 m. sezone rungtyniauja Šiaulių „Šiauliai“ komandoje. 2010 m. kovo 26 d. sukirto rankomis su „Vilniaus Lietuvos Ryto" komanda.^[1].

Mirtys

• 1783 m. – Liudvikas Grincevičius, OP, Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos architektas, vienuolis (g. 1717 m.).
• 1920 m. – Juozas Kumpis, savanoris, aviacijos leitenantas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, žuvęs karo mūšyje (g. 1901 m.).
• 1946 m. – Juozas Matulaitis, Lietuvos knygnešys (g. 1864 m.).
• 1947 m. – Leopoldas Petras Andrijauskas, Lietuvos tapytojas, visuomenės veikėjas (g. 1868 m.).
• 1954 m. – Antanas Dzikas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1897 m.).
• 1971 m. – Vladas Motiekaitis, smuikininkas, pedagogas, dirigentas (g. 1896 m.).
• 1978 m.:
  • Antanas Kondrotas, Lietuvos inžinierius agronomas, daktaras (g. 1889 m.).
  • Juozas Pranckevičius, vargonininkas ir chorvedys (g. 1906 m.).
  • Juozas Vaičekauskas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1908 m.).
  • Povilas Kaupas, dailininkas, tapytojas (g. 1898 m.).
• 1980 m. – Bronius Radzevičius, aštunto dešimtmečio Lietuvos prozininkas (g. 1940 m.).
• 1982 m. – Juozas Audėnas, Lietuvos pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, ekonomistas (g. 1898 m.).
• 1990 m. – Leonardas Kerulis, Lietuvos archyvų tyrėjas (g. 1909 m.).
• 1995 m. – Kazys Gutauskas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (g. 1909 m.).
• 2004 m. – Jonas Daukšas, inžinierius, technikos mokslų daktaras, LTSR nusipelnęs komunalinio ūkio darbuotojas (g. 1922 m.).

Įvykiai

• 680 m. – įvyko Kerbelos mūšis, kuriame kalifo Jazido I pajėgos nužudė Mahometo anūką, imamą Huseiną ibn Ali.
• 732 m. – Frankų valstybės majordomo Karolio Martelio kariuomenė Puatjė mūšyje įveikė Omejadų kalifato Al-Andalusijos provincijos valdytojo Abd ar Rachmano ibn Abd Alaho kariuomenę.
• 1789 m. – daktaras Giljotenas Prancūzijos nacionalinės konstitucinės asamblėjos posėdyje pasiūlė nuteistųjų numarinimui naudoti specialų įrenginį, vėliau pavadinta jo vardu – giljotina.
• 1846 m. – William Lassell atrado Tritoną, didžiausią Neptūno palydovą.
• 1933 m. – JAV pradėti pardavinėti pirmieji pasaulyje skalbiamieji milteliai.

Gimimo dienos

• 1813 m. – Džiuzepė Verdis, žymus italų kompozitorius, daugiausia rašęs operas (m. 1901 m.).
• 1861 m. – Fritjofas Nansenas, Norvegijos keliautojas, okeanografas, Arkties tyrinėtojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1930 m.).
• 1893 m. – Willi Apel, JAV amerikiečių muzikologas (m. 1988 m.).
• 1901 m. – Alberto Giacometti, italų skulptorius ir tapytojas^[2] (m. 1966 m.).
• 1906 m. – Nikolajus Michailovas, komjaunimo, tarybinis ir partinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1982 m.).
• 1913 m. – Klodas Simonas, prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 2005 m.).
• 1928 m. – Hidetaka Nišijama, Japonijos ir JAV kovos menų meistras (m. 2008 m.).
• 1930 m. – Yves Chauvin, 2005 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3].
• 1936 m. – Gerhard Ertl, 2007 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3].
• 1941 m. – Jakobas Nena, Mikronezijos Federacinių Valstijų politikas. Buvo ketvirtasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas nuo 1997 iki 1999 m. (m. 2022 m.).
• 1946 m. – Naoto Kan, išrinktasis Japonijos ministras pirmininkas.^[4][5] Prieš tai buvęs finansų ministru, Kan buvo išrinktas Demokratų partijos pirmininku atsistatydinus Jukijui Hatojamai.^[6].
• 1950 m. – Nora Roberts, amerikiečių rašytoja romanistė.
• 1952 m. – Reinhard Zimmermann, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas komparatyvistas, Bucerijaus teisės mokyklos profesorius.
• 1953 m. – Viktors Krasovickis, latvių verslininkas, bankininkas, finansų grupės Parex stebėtojų tarybos pirmininkas.
• 1954 m. – Mohamedas Muniras, Egipto dainininkas ir aktorius.
• 1967 m. – Mike Malinin, grupės Goo Goo Dolls būgnininkas^[7].
• 1974 m.:
  • Chulijas Krusas, Argentinos futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje Argentinos rinktinėje ir Italijos Lazio klube. 2006 m. laimėjo Italijos futbolo taurę.
  • Odedas Katašas, krepšinio žaidėjas ir treneris. Nuo 2007–2008 m. sezono pradžios vadovaus Tel Avivo „Maccabi“ komandai.
• 1980 m. – Čakas Eidsonas, JAV krepšininkas, rungtyniaujantis Tel Avivo „Maccabi“ klube.
• 1982 m. – Yaser Al-Kahtani, futbolininkas, Saudo Arabijos rinktinės ir Al Hilal klubo puolėjas.
• 1983 m. – Chuanas Pedras Gutieresas, Argentinos krepšininkas, žaidžiantis sunkiojo krašto ir vidurio puolėjo pozicijose. Atstovauja Ispanijos CB Granada ir Argentinos rinktinę.
• 1987 m. – Jurijus Šajunovas, Baltarusijos kūjo metikas. Dviejų Europos atletikos iki 23 metų čempionato ir vieno Universiados auksinių medalių savininkas. Treniruojamas tėvo Victor Shayunou. Asmeninį rekordą 80,72 m. pasiekė 2009 m. liepos 6 d. Minske.
• 1991 m. – Gabriella Lucia Cilmi, australų dainininkė ir dainų autorė. Išgarsėjo 2008 m. išleidusi didžiausio pasisekimo sulaukusį savo singlą „Sweet About Me“.

Mirtys

• 680 m. – Huseinas ibn Ali, kalifato veikėjas, šiitų kankinys, imamas (g. 626 m.).
• 1659 m. – Abelis Jansonas Tasmanas, olandų jūrininkas, keliautojas ir pirklys (g. 1603 m.).
• 1914 m. – Karolis I, 1866–1881 m. Rumunijos domnitorius (kunigaikštis) ir 1881–1914 m. pirmasis Rumunijos karalius (g. 1839 m.).
• 1923 m. – Andrés Avelino Cáceres Dorregaray, Peru generolas ir du kart prezidentas (1886–1889 ir 1894–1895 m.). Kaseresas tapo nacionaliniu herojumi Ramiojo vandenyno kare kovodamas prieš Čilę (g. 1833 m.).
• 1944 m. – Aleksandras Bibilašvilis, Tarybinės Armijos gvardijos kapitonas, bataliono vadas, žuvęs Žygaičiuose (Tauragės raj.) mūšyje su vermachtu. Tarybų Sąjungos Didvyris (g. 1916 m.).
• 1963 m. – Edita Piaf, prancūzų dainininkė. Ji dainavo įtaigiai, emocingai; dainavimą siejo su vaidyba. E. Piaf vaidino ir kino filmuose (g. 1915 m.).
• 1973 m. – Ludwig Heinrich Edler von Mises, austrų ekonomistas, libertarizmo teoretikas, austrų mokyklos atstovas (g. 1881 m.).
• 1985 m. – Džordžas Orsonas Velsas, amerikiečių filmų ir teatro režisierius, aktorius, scenarijų autorius, diktorius ir prodiuseris (g. 1915 m.).
• 2004 m. – Christopher D’Olier Reeve, JAV aktorius, prodiuseris, režisierius ir rašytojas. Išgarsėjo atlikdamas pagrindinį vaidmenį filme Superman (g. 1952 m.).