Taivano aborigenai
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Taivano aborigenai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 458 tūkst. |
| Populiacija šalyse | Taivanas |
| Kalba (-os) | Formozos kalbos |
| Religijos | tradiciniai tikėjimai |
| Giminingos etninės grupės | malajai-polineziečiai |
Taivano aborigenai – seniausi Taivano salos gyventojai, priklausantys austroneziečių kalbinei šeimai (apima 9 iš 10 šios šeimos kalbinių grupių, apibendrintai vadinamų Formozos kalbomis). Iš dabar dar išlikusių Taivano aborigenų kalbų tik yami kalba priklauso ne Formozos, o Malajų polineziečių kalbų grupei). Kinijoje oficialiai vadinami gaošaniais (kin: 高山 gaoshan).
Kadaise jie buvo apgyvendinę visą salą ir aplinkines saleles, tačiau nuo XVI a. čia migruojant kinams, buvo stumiami į kalnus ir naikinami. Ypač nukentėjo derlingose lygumose gyvenusios gentys.
Šiuo metu sudaro vos 2 procentus Taivano gyventojų.
Gentys ir jų kultūra
Nors gyvenama teritorija yra labai maža, vis dėlto čia gyvena daug skirtingų genčių, pasižyminčių savitomis kultūromis. Žinomos apie 26 kalbos, kurios tokios skirtingos, kad tarpusavyje nesusišnekama. Kai kurios jų išnykusios, o kitos – mirštančios. Visos šios kalbos yra labai svarbios lingvistiškai, mat būtent Taivanas yra spėjama austroneziečių protėvynė, iš kur prasidėjo austroneziečių migracijos.
14 aborigenų genčių yra pripažintos vyriausybės, o kitos 11 – ne.
Pripažintos gentys: amiai, atajalai, bununai, cou, kavalanai, paivanai, pujumai, rukajai, saisijatai, sakizajai, sidikai, tao, thao, trukai
Nepripažintos gentys: babuzai, basajai, hoanjai, ketagalanai, kuaukuautai, luilangai, paporai, pazehai (kaksabai), sirajai, taokasai, trobiavanai.
 | Šis straipsnis apie tautas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |