Talasofobija

Talasofobija (iš sen. graikų k. θάλασσα „jūros“, φόβος „baimė“)^[1] – gilių vandens telkinių, tokių kaip jūra, vandenynai, baseinai ar ežerai, baimė. Nors ir labai glaudžiai susijusi, talasofobija neturėtų būti painiojama su akvafobija, kuri klasifikuojama kaip vandens baimė. Talasofobija gali apimti baimę būti giliuose vandens telkiniuose, didžiulės jūros tuštumos, jūros bangų, vandens gyvių ir atstumo nuo sausumos baimę.

Talasofobijos priežastys gali būti labai įvairios, kas šią fobiją sukelia, nėra iki galo aišku, galimas priežastis aiškinasi medicinos specialistai.^[2] Mokslininkai teigia, kad didelių vandens telkinių baimė iš dalies yra žmogaus evoliucinė reakcija, taip pat gali būti susijusi su kultūros įtaka – gąsdinančiais jūrų siaubūnų vaizdiniais.^[3] Taip pat teigiama, kad pagrindinė fobijos psichologinė priežastis yra simbolinė vandens prigimtis. Konkrečiai jūros platybės dažnai siejamos su gilia žmogaus pasąmone.^[4]