Žmogaus varpa

Varpa sąlyginai skirstoma į tris dalis:

• varpos šaknį (pagrindą, esantį prie gaktos),
• varpos kūną (varpos stormenį),
• varpos galvutė.

Išilgai varpos kūno tęsiasi trys cilindrinių, standėjančių akytkūnių juostos su išsiplečiančiomis ertmėmis kraujui. Varpos akytkūniai yra du. Juos sudaro pertvarėlės, skiriančios mažas ertmes. Apatine varpos dalimi eina šlaplė, kurią supa trečiasis akytkūnis. Šis šlaplės akytkūnis priekyje sudaro varpos galvutę, o užpakalinėje dalyje – varpos stormenį. Galvutės ląsteliniame sluoksnyje yra daugybė nervų galūnėlių.

Varpos paviršių dengia plona oda, kuri puriuoju poodiniu jungiamojo audinio sluoksniu paslankiai jungiasi su gilesniais audiniais. Odoje yra mažos prakaito liaukutės. Varpos oda sudaro apyvarpę (lot. praeputium), kuri dengia varpos galvutę. Vidinėje apyvarpės pusėje atsiveria riebalų liaukos, išskiriančios riebų sekretą – smegmą. Apyvarpei ritmiškai slankiojant tarp makšties sienelių ir varpos kūno bei galvutės (frikcijų metu), nervų galūnėlės smarkiai dirginamos ir įvyksta vyro orgazmas – ejakuliacija. Varpos oda yra labai paslanki, kadangi turi užtikrinti optimalią, neskausmingą erekciją (žymų varpos pailgėjimą ir išsiplėtimą).Ramybės būklėje suaugusio vyro varpos ilgis vidutiniškai siekia 8-10 cm, o erekcijos būklėje – 14-16 cm, t. y. panašiai kaip ir moters makšties ilgis, o skersmuo tampa apie 3-4 cm.

Jeigu varpa ramybės būklėje yra trumpesnė, paprastai ji vis tiek pasiekia erekcijos vidurkį (apie 15 cm), ir atvirkščiai – didesnė ramybės būklėje varpa dėl erekcijos padidėja ne taip žymiai. 20 cm ir ilgesnė erekcijos būsenoje varpa yra retenybė. Manoma, kad ilgiausią pasaulyje varpą turi baltaodis amerikietis Džona Falkonas (g. 1970 m.): žurnalas „Rolling Stone“ 2003 m. publikavo straipsnį,^[2] kuriame teigiama, kad Dž. Falkono varpa ramybės būsenoje yra 24 cm ilgio, o eregavusi – 34 cm ilgio.^[3][4]

Moters makšties prisitaikymo prie varpos dydžio galimybės yra pakankamos: esant didesnei varpai makšties tamprumo pakanka, kad ji dar išsiplėstų, o esant mažesnei varpai, makštis lengvai susitraukia iki tokio ilgio ir pločio, kad apgaubtų visą varpą. Aplinkybės, trukdančios porai atlikti sueitį dėl lytinių organų anatominių skirtumų yra retos, pasitaiko rečiau nei 1 proc. porų.

Pagrindinis straipsnis – Smegma.

Tai apyvarpės maišelyje susikaupianti panaši į varškę masė, susidedanti iš apyvarpės riebalų liaukų išskyrų, nusilupusio epitelio, šlapimo liekanų. Dėl blogos varpos higienos priežiūros laiku nenuplovus šiltu vandeniu, smegma pradeda irti ir gali sukelti varpos galvutės ir apyvarpės uždegimą – balanopostitą.

Pagrindinis straipsnis – Erekcija.

Vyrui lytiškai susijaudinus, varpa labai pastorėja ir pailgėja – tai vadinama erekcija. Ją gali sąlygoti išoriniai (pvz., glamonės, felacija) arba vidiniai (pvz., mintys, erotinės fantazijos). Varpa erekcijos metu padidėja 3-4 kartus (matuojant tūrį). Varpos galvutė erekcijos metu yra visada šiek tiek minkštesnė negu varpos kūnas, kad atliekant frikcijas ji nepažeistų makšties. Lytinis susijaudinimas sąlygoja, kad raumenys prie varpos šaknies neleidžia atgal ištekėti kraujui, pritekėjusiam į varpą ir taip sukėlusiam erekciją.

• Fimozė. Labai susiaurėjusi apyvarpės anga ir apyvarpės negalima atsmaukti už varpos galvutės. Dėl tokios būklės būna sunku šlapintis, šlapimas teka siaura srovele ir dalis jo lieka šlapimo pūslėje. Dėl apyvarpės fimozės gali sutrikti inkstų veikla, apyvarpės maišelyje susidaryti akmenų ir prasidėti apyvarpės uždegimas.
• Impotencija. Dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į akytkūnius varpa nepakankamai sustandėja ir tuomet vyras negali atlikti lytinio akto.

• Varputė