Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. | Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. | Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis  Petihorai (lot. pientho-horcensis, lenk. petyhorcy) – išimtinai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės XVII–XVIII a. reguliariosios vidutiniškai šarvuotos lengvosios kavalerijos rūšis. Petihorai laikomi lietuvišku lenkiškosios šarvuotosios kavalerijos (lenk. Towarzysz pancerny) atitikmeniu. Pagal pajėgumą ir atlyginimo dydį, petihorai – tarpinis tipas tarp sparnuotųjų husarų ir šarvuotosios kavalerijos. Petohorai buvo organizuoti į vėliavas. Petihorų dalinių kilmė siejama su Čerkesijos atvykusiais ietimis ginkluotų karių daliniais, tačiau kaip pajėgų rūšis jie išsivystė XVI amžiaus pabaigoje iš husarus saugojusių raitųjų šaulių. Petihorų daliniai buvo daugiausiai formuojami iš LDK bajorijos ir totorių ar karaimų. Verbavimas į petihorų dalinius vyko savanorišku pagrindu, dažniausiai per draugystės ryšius. Po 1670 m. petihorai buvo dažniausiai pasitaikęs Lietuvos kavalerijos dalinio tipas (1673 m. jie sudarė daugiau nei pusę LDK kariuomenės), antras po husarų Abiejų Tautų Respublikos karinio dalinio tipas. Skirtingai nei LDK, Lenkijoje petihorai nebuvo oficialios kariuomenės daliniais, tačiau buvo plačiai naudojami kaip privačių karinių pajėgų dalis. Petihorų paskirtis buvo išnaudoti sparnuotųjų husarų pasiektą priešininko rikiuotės pralaužą ir užbaigti priešininko pajėgų naikinimą už pralaužtų pirmųjų rikiuotės eilių, taip pat atakuoti priešininko flangus. Nors sparnuotųjų husarų daliniai buvo laikoma prestižiškesniais, petihorai taip pat buvo aukštai vertinami, jų vėliavos rotmistrais dažnai buvo aukšto rango pareigūnai. Petihorų daliniai pasižymėjo karuose su Dancigu ir Maskvos caryste, taip pat Chotyno mūšyje, stovyklos prie Žuravno gynyboje ir Vainilovo mūšyje. Vienas žymiausių petihorų vadų – Stepono Batoro karuose pasižymėjęs vadas (chvorugv) Temriukas Šimkovičius (Temruk Onychowicz Szymkowicz). Pats Temrukas Žygimanto Augusto laikų kariuomenės sąrašuose įrašytas kaip kapitonas, tačiau nežinoma, kokiai vėliavai jis tuomet vadovavo. Kapitonai Temrukas ir Halibekas (dažnai pasitaikantys čerkesų vardai) taip pat yra užfiksuoti Jano Zamoiskio susirašinėjimuose ir 1580–1582 m. įsakymų archyve. 1605 m. Salaspilio mūšyje dalyvavo kapitono Zacharijaus (lenk. Zachariasz) vadovaujama petihorų šimtinė, o dar po penkerių metų Klušino mūšyje dalyvavo kita, Stanislovo Chavilbogo (lenk. Stanislaw Chwalibog) vadovaujama petihorų šimtinė. | gegužės 22 d. įvykiai Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva  Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia Vašingtone (angl. Chapel of Our Lady of Šiluva in the Basilica of the National Shrine of the Immaculate Conception) – JAV lietuvių katalikų bendruomenės koplyčia, nuo 1966 m. veikianti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinėje šventovėje bazilikoje, pagrindiniame JAV katalikų dvasiniame centre Vašingtone. Koplyčia pašvęsta Šiluvos Dievo motinos garbei. Vašingtone lietuvių parapijos nėra, todėl šv. Mišios lietuvių kalba koplyčioje aukojamos retai, kartą per mėnesį. Nuo 2013 m. koplyčioje nuolat pradėtos aukoti šv. Mišios antrą mėnesio sekmadienį (aukojo mons. Rolandas Makrickas). Amerikos katalikų šventovė bazilika Vašingtone konsekruota 1954 m. Prabėgus keletui metų nuo bazilikos pastatymo, buvo nuspręsta joje įrengti įvairių tautų koplyčių, liudijančių pačios katalikų bendruomenės etninę įvairovę. Bazilikoje yra apie 70 įvairaus dydžio koplyčių. Įvairiausių tautų koplyčiose populiariausia Marija. Lietuvių koplyčia įsikūrusi prieš kitoje pusėje esančią lenkų koplyčią. Vietą koplyčiai įrengti lietuviai gavo ukrainiečių dėka. 1963 m. graikų apeigų katalikai (unitai) atsisakė jiems skirtos koplyčios Bazilikoje, nes netoliese įsigijo žemės sklypą ir pasistatė savo atskirą bažnyčią. Tuometinis Bazilikos rektorius iš Čikagos, gerai pažinojęs lietuvį vyskupą Vincentą Brizgį, pasiūlė Bazilikoje turėti savo koplyčią. Vyskupas sutiko ir išnaudojo šią galimybę surinkti didelę tuo metu pinigų sumą – 325 tūkst. JAV dolerių – koplyčios įkūrimui. Jo siūlymui koplyčią tituluoti Šiluvos vardu pritarė Bazilikos vadovybė. Visu koplyčios įrengimu rūpinosi vyriausiasis Bazilikos architektas ir komisija, prisidėjo išeivijoje žinomi Lietuvos menininkai: skulptorius Vytautas Kašuba (Marijos statula), menininkas Albinas Bielskis-Elskus (mozaikos), Vytautas Kazimieras Jonynas. Koplyčia pašventinta 1966 m. rugsėjo 4–6 d. Vašingtone vykusio Išeivijos lietuvių religinio kongreso metu. Pašventino tuometinis Vašingtono arkivyskupas, dalyvaujant vysk. Vincentui Brizgiui, daugeliui lietuvių kunigų. Iškilmėse giedojo 25 iš įvairių Amerikos vietų atvykę chorai. Šios savaitės iniciatyva yra JAV lietuvių bendruomenė. | Naujienos
|