Arvydas Sabonis

Arvydas Romas Sabonis[1]
Asmeniniai duomenys
Gimimo data1964 m. gruodžio 19 d. (59 metai)
Gimimo vietaKaunas
Ūgis2,21 m
PravardėSabas
Klubas
Dabar žaidžiaBaigęs karjerą
PozicijaVidurio puolėjas
NBA naujokų birža
1986 m.24 šaukimu,
Portlando Trail Blazers
Profesionalūs klubai
1981–1989
1989–1992
1992–1995
1995–2001
2001–2002
2002–2003
2003–2004
Kauno Žalgiris
Valladolid Forum
Madrido Real (krepšinio klubas)
Portland Trail Blazers
Kauno Žalgiris
Portland Trail Blazers
Kauno Žalgiris
Šalies rinktinė
1982–1989
1992–1999
Sovietų Sąjunga TSRS
Lietuva Lietuva
15,3
19,0

Medaliai
Europos čempionatai
BronzaPrancūzija 1983SSRS
AuksasVakarų Vokietija 1985SSRS
BronzaJugoslavija 1989SSRS
SidabrasGraikija 1995Lietuva
Pasaulio čempionatai
AuksasKolumbija 1982SSRS
SidabrasIspanija 1986SSRS
Olimpinės žaidynės
AuksasSeulas 1988SSRS
BronzaBarselona 1992Lietuva
BronzaAtlanta 1996Lietuva

Arvydas Romas Sabonis (g. 1964 m. gruodžio 19 d. Kaune) – Lietuvos krepšininkas, olimpinis ir pasaulio čempionas.[2][3][4]

Marškinėlių numeris – 11.

Biografija

1974–1982 m. treniravosi pas trenerį Jurijų Fiodorovą Kauno krepšinio mokykloje.

1981 m. Kauno „Žalgiryje“ pradėjo profesionalo karjerą. Tris sezonus (1985–1987 m.) padėjo iškovoti SSRS krepšinio čempionato aukso medalius. 1982 m. SSRS rinktinėje dalyvavo pasaulio krepšinio čempionate, laimėjo auksą. 1985 m. nugalėjo 1985 m. Europos čempionate ir tapo Universiados čempionu Kobėje (Japonija). 1984 ir 1985 m. laikraštis „Gazzetta dello Sport” (Italija) titulavo Europos metų krepšininku.

1985 m. birželio 18 d. A. Sabonį ketvirtajame NBA naujokų biržos rate 74-uoju šaukimu pasirinko Atlantos „Hawks“ komanda. Pasirinkimas anuliuotas, dėl per jauno amžiaus.

1986 m. pirmojo rato 24-uoju šaukimu A. Sabonį pakvietė Portlando „Trail Blazers“, bet dėl politinių motyvų jis negalėjo išvažiuoti į JAV.

1988 m. vasaros olimpinėms žaidynėms SSRS krepšinio rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis pakvietė A. Sabonį į rinktinę. Nepaisant neseno atsigavimo po traumos, krepšininkas padėjo SSRS rinktinei olimpinio turnyro pusfinalyje nugalėti JAV rinktinę (tai tapo antru JAV pralaimėjimu nuo 1936 metų), o finale iškovoti auksą. 1988 m. trečią kartą išrinktas geriausiu Europos krepšininku.

1989 m. krepšininkas jau galėjo palikti SSRS, tačiau pasirinko ne Portlando „Trail Blazers“, o Ispanijos Valjadolido „Forum“ komandą.[5] 1992 m. perėjo į Madrido „Real“. 1993 ir 1994 m. A. Sabonis su „Real“ tapo Ispanijos čempionu, 1995 m. iškovojo Europos klubų čempionato taurę. 1993 ir 1995 m. išrinktas geriausiu Europos krepšininku.

1995 m. prisijungė prie Portlando „Trail Blazers“,[6] kurioje žaidė septynis sezonus (2001–2002 m. sezone nežaidė). 1997 m. išrinktas geriausiu Europos krepšininku. 1999 m. NBA.com svetainės lankytojai A. Sabonį išrinko didžiausią įtaką NBA padariusiu užsieniečiu.

2003 m.,[7] po 14 metų pertraukos, grįžo į Lietuvą ir su Kauno „Žalgiriu“ tapo Lietuvos čempionu ir naudingiausiu Eurolygos sezono žaidėju. 2004 m. gegužės 15 d. sužaidė savo paskutines profesionalo karjeros rungtynes: LKL superfinalo mače prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ įmetė 14 taškų, atkovojo 13 kamuolių ir padėjo savo komandai laimėti LKL finalo seriją. Ilgai aktyviai nebesportavęs, 2005 m. gruodį pareiškė baigiantis krepšininko karjerą.

2011–2021 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.[8]

Šeima

Tėvai – Milda Sabonienė (m. 2023 m. gegužės 9 d.)[9] ir Andrius Sabonis. Brolis Andrius, sesuo Ilona.

Žmona – Ingrida Mikelionytė-Sabonienė, 1988 m. konkurso „Gražioji vilnietė – 88“ nugalėtoja.

4 vaikai: sūnūs Domantas (g. 1996), Tautvydas (g. 1992) ir Žygimantas (g 1991).[10] Dukra Aušrinė Sabonytė.

Įvertinimas

Šaltiniai

Nuorodos