1988 m. vasaros olimpinės žaidynės
1988 m. vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai vadinamos XXIV olimpinėmis žaidynėmis – 1988 m. rugsėjo 17 – spalio 2 dienomis Seule, Pietų Korėjoje vykusios olimpinės žaidynės. Tai buvo antrosios žaidynės vykusios Azijoje.
XXIV olimpinės žaidynės | |
Sostinė | Seulas, Pietų Korėja |
Šūkis | Harmonija ir progresas |
Valstybių skaičius | 160 |
Sportininkų skaičius | 8391 (6197 vyrai, 2194 moterys) |
Rungčių kiekis | 263 (27 sporto šakose) |
Atidarymo ceremonija | Rugsėjo 17 d. |
Uždarymo ceremonija | Spalio 2 d. |
Atidarytomis paskelbė | prezidentas No Tėu |
Sportininkų priesaika | Hur Jae ir Shon Mi-Na |
Teisėjų priesaika | Lee Hak-Rae |
Olimpinę ugnį uždegė | Chung Sunman, Kim Wontak ir Sohn Mi-Chung |
Miestai kandidatai
Galutiniame etape rungėsi du Azijos miestai: Nagoja (Japonija) ir Seulas (Pietų Korėja)
Miestas | 1 Raundas | |||||
Seulas | 52 | |||||
Nagoja | 27 |
Žymūs faktai
- Žaidynėse dėl karo nedalyvavo Šiaurės Korėja.
- Albanija, Kuba, Madagaskaras ir Seišeliai boikotavo žaidynes.
- Dėl įvairių priežasčių žaidynėse nepasirodė Etiopija ir Nikaragva.
- Aruba, Amerikos Samoa, Kuko salos, Guamas, Maldyvai, Vanuatu, Sent Vinsentas ir Grenadinai ir Pietų Jemenas pirmą kartą pasirodė žaidynėse.
- Olimpinėse žaidynėse oficialiai pirmą kartą pasirodė Brunėjus, nors jam neatstovavo nei vienas sportininkas, o žaidynėse pasirodė tik olimpinis darbuotojas.
- Tarybų Sąjungos atstovas Vladimiras Artiomovas gimnastikoje iškovojo keturis aukso medalius.[1]
- Kanados atstovas Ben Johnson 100 m bėgimo rungtyje laimėjo aukso medalį, pasiekęs naują pasaulio rekordą. vėliau sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl neleidžiamų preparatų vartojimo, bei medalis ir pasaulio rekordas buvo anuliuoti.
- Kanados buriuotojas Lawrence Lemieux buvęs antroje vietoje ir kovojęs dėl sidabro apdovanojimo, varžybų metu pasitraukė, kad galėtų padėti kitam sužeistam dalyviui. Galiausiai Lemieux atplaukė tik 21-as. Tarptautinis olimpinis komitetas sportininkui skyrė specialų apdovanojimą už pasiaukojimą ir drąsą.
- Christa Luding-Rothenburger ir Rytų Vokietijos tapo vienintele sportininke, tais pačiais metais laimėjusia medalį tiek žiemos žaidynėse, tiek vasaros. Sportininkė prie aukso greitajame čiuožime pridėjo sidabrą iš dviračių sporto.
- Anthony Nesty iš Surinamo iškovojo pirmąjį medalį savo šaliai. Auksą pelnęs 100 m peteliške plaukimo rungtyje jis taip pat tapo pirmuoju juodaodžiu laimėjusiu individualią plaukimo rungtį.[2]
- Švedų fechtuotoja Kerstin Palm tapo pirmąja moterimi žaidynėse dalyvavusia septynis kartus.[3]
- Beisbolas, moterų dziudo ir tekvondo žaidynėse turėjo demonstracinių sporto šakų statusą. Seulo olimpinių žaidynių atidarymo metu vyko masinė tekvondo demonstracija, kuomet sutartinai pasirodė šimtai saugusiųjų ir vaikų.
- Pirmą kartą istorijoje visas tris dailiojo jojimo rungtis laimėjo moterys.[4]
- Į olimpinę programą įtrauktas stalo tenisas, kuriame sėkmingiausiai pasirodė Kinija ir Pietų Korėja.
- Po 64 metų pertraukos į olimpines žaidynes grąžintas tenisas.
Sporto šakos
|
|
|
Demonstracinės sporto šakos
- Badmintonas
- Beisbolas
- Boulingas
- Dziudo (moterų)
- Tekvondo
- Kėdžių su ratukais lenktynės
Medalių lentelė
Dalyvavusios šalys
Išnašos
Nuorodos
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisFacebookSpecialus:PaieškaIngrida MikelionytėRespublikaLietuvaSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsSiera LeonėVilniusLietuvos rytasDubajusLietuvos krepšinio lygaSpecialus:Naujausi keitimaiUEFA Čempionų lygaZodiakasSąrašas:Šalių sąrašas2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimaiMeninės raiškos priemonėsSąrašas:Lietuvos miestaiKaunasAntrasis pasaulinis karasKalbos dalisPirmasis pasaulinis karasDalyvis (gramatika)BaisogalaKirgizijaNATOJonas BiliūnasEuropos SąjungaTelefonasEduardas VaitkusLenkijaSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusNemunasEuropaVincas KudirkaMerūnas VitulskisLatvijaPalisandramedis