Saragosa
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Saragosa – miestas šiaurės rytų Ispanijoje, prie Ebro upės; Aragono regiono ir provincijos sostinė, bei centras.[1] Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, maisto pramonė.
| Saragosa isp. Zaragoza | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Ispanija |
| Regionas |  Aragono regionas |
| Provincija | Saragosos provincija |
| Meras | Juan Alberto Belloch (PSOE) |
| Gyventojų | 701 090 |
| Plotas | 1,062 km² |
| Tankumas | 660 160 žm./km² |
 Vikiteka | Saragosa |
| Kirčiavimas | Saragosà |
Yra universitetas (nuo 1533 m.), dailės menų muziejus, vyksta pramoninės mugės. Išlikę romėnų ir maurų architektūros (X–XII a.) liekanos, yra katedra (XII–XVII a.), birža (Lonja, gotikinė, XVI a.), plateresko stiliaus rūmai (XVI a.). Daug miesto Mudecharų stiliaus pastatų 1986 m. įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Mieste 2008 m. vyko Pasaulinė paroda.
Istorija
Miestą 27 m. pr. m. e. įkūrė romėnai. III a. tapo krikščioniškos vyskupijos centru. V a. Saragosą nukariavo svebai ir vestgotai.
VIII a. tapo musulmoniškos Al Andalus dalimi. Čia valdė Kordobos kalifatas. Šiam suirus, XI a. Saragosa tapo nepriklausoma kaip emyratas (taifa). Tai buvo paskutinė taifa, kurią prie savo musulmoniškos imperijos prijungė Almoravidai, nes jie patyrė didelį pasipriešinimą.
1110 m. Almoravidai galutinai prijungė Saragosą prie savo imperijos, tačiau 1118 m. jį nukariavo krikščioniškas Aragonas. Labai greitai Saragosa paversta Aragono sostine.
Ispanijos revoliucijos metu, 1808–1809 m. buvo užimta prancūzų. Ispanijos pilietinio karo metu – vienas F. Franko režimo centrų.
Sportas
Futbolas
Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi futbolo klubai:
Krepšinis
Rankinis
- CAI BM Aragón
Šaltiniai
| Al-Andalusijos taifa Saraqusta سرقسطة | |
| Provincija | Saragosa |
| Egzistavo: | 1013-1110 m. |
| Prijungta prie: | Almoravidai |
| Dinastija: | Tudžibidai, Hudidai |
 | |
| Al-Andalusijos Taifos |  |
|---|---|
| XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II) XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III) | |