Seulas

Seulo istorija pradedama skaičiuoti maždaug nuo 18 m. pr. m. e, ir siejama su Pekčės (Baekje) valstybės įkūrimu. Šios valstybės sostinė vadinta Virjesong (慰禮城 / 위례성 Wiryeseong), ir buvo dabartinio Seulo teritorijoje. Iš tų laikų mieste yra išlikusios atskiros miesto sienų dalys. Tada Seulas buvo tvirtovė ir prekybos centras.

Samguk laikotarpiu Pekčė, priklausanti Mahan federacijai (vienai iš trijų to meto Pietinės Korėjos federacijų Samhan) užkariavo kitas federacijos valstybėles ir suvienijo visą pietvakarių Korėją. Tai padarė Virjesongą didelės valstybės sostine.

392 m, kaimyninės valstybės Kogurio ekspansijos metu, Virjesong buvo užimtas (Pekčė buvo priversta perkelti sostinę į pietus).

551 m, plečiantis Silla valstybei, ši užėmė miestą, ir jis buvo pervadintas Hanjang (kor. 漢陽 / 한양 Hanyang), o vėliau, X a. Korėją suvienijus Korio valstybei, Seului pradėta teikti ypatinga reikšmė – manyta, kad ta valstybė, kuri turi Seulą, valdo ir visą Korėją. XI a Seulas pavadintas Pietine sostine (Namgyeong).

1394 m. prasidėjus Čioson dinastijai, Seulas, tada pavadintas Hansong (kor. 漢城 / 한성 – Hanseong) tapo visos Korėjos sostine. Hansongas buvo apjuostas tvirtomis sienomis su vartais, centre išdygo Korėjos imperatoriaus rūmai Giongbokgung.

Kuomet 1910 m. Korėją užėmę Japonija, miestas buvo pervardintas „Sostinės miestu“ (京城 / 경성 – Gyeongseong), jame rezidavo Japonijos generalgubernatorius.

Antrojo pasaulinio karo metu Seulą užėmė JAV karinės pajėgos. 1948 m. miestas tapo Pietų Korėjos sostine, 1950 m. birželio 28 d., praėjus vos trims dienomis nuo Korėjos karo pradžios, miestą užėmė Šiaurės Korėja, paskui jis buvo užimtas tai vienų, tai kitų kariaujančių pusių, kol 1951 m. kovą Seulą perėmė valdyti Jungtinės Tautos. Smarkiai sugriautas karo metu, po to Seulas buvo atstatytas labai moderniais principais.

Seulas įsikūręs Pietų Korėjos šiaurės vakaruose, prie Han upės. Ši teritorija jau nuo seno vaidino labai svarbų vaidmenį Korėjos istorijoje. Miestą supa aštuoni kalnai, jame daug kalvų.

Klimatas

Seului būdingas drėgnas žemyninis klimatas, nepaisant to, kad pati P. Korėja iš 3 pusių apsupta vandens. Vasaros karštokos ir drėgnos, žiemos šaltokos ir sausesnės.

Seulo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru
Vid. aukščiausia °C	1,5	4,7	10,4	17,8	23,0	27,1	28,6	29,6	25,8	19,8	11,6	4,3
Vid. temperatūra °C	−2,4	0,4	5,7	12,5	17,8	22,2	24,9	25,7	21,2	14,8	7,2	0,4
Vid. žemiausia °C	−5,9	−3,4	1,6	7,8	13,2	18,2	21,9	22,4	17,2	10,3	3,2	−3,2
Krituliai mm	20	25	47	64	105	133	394	364	169	51	52	21
Duomenys: Korėjos meteorologijos tarnyba[4] {{{accessdate}}}

Seulas padalintas į 25 gu (구; 區) (rajonas)^[5]. Gu stipriai skiriasi plotu (nuo 10 iki 47 km²) ir gyventojų skaičiumi (nuo mažiau nei 140 000 iki 630 000). Songpa gyvena daugiausiai žmonių, tuo tarpu Sočo yra didžiausio ploto. Kiekvienas gu padalintas į dong (동; 洞) arba mikrorajonus. Iš viso Seule yra 522 administraciniai mikrorajonai (행정동).^[5] Dong toliau dalinami į 13 787 tong (통; 統), kurie savo ruožtu dalinami į 102 796 ban.

Seulas pasižymi dideliu gyventojų tankumu (apie 17 000/km²) ir tautiniu jų homogeniškumu – iš daugiau nei 10 mln. jo gyventojų tik apie 2,5 % yra kinų, japonų ar kitų mažumų atstovai. Pagrindinės išpažįstamos religijos yra budizmas ir krikščionybė.

Nors Seulas užima tik apie 0,6 % Pietų Korėjos teritorijos, jame sukuriama apie 21 % viso šalies BVP ir surenkama apie 43 % visų valstybės mokesčių.^[6]

Šiame mieste yra įsikūrę pagrindinės Pietų Korėjos kompanijos (kaip kad Samsung, LG, Hyundai, Kia) ir užsienio kompanijų atstovybės.

Seule įsikūrę daugiau nei 100 įvairių muziejų, įskaitant tris valstybinius (Valstybinis Korėjos muziejus, Valstybinis Liaudies muziejus ir Valstybinis Korėjos rūmų muziejus).

Mieste taip pat yra daug svarbių istorinių rūmų (Changdeokgung, Changgyeonggung, Deoksugung, Gyeongbokgung, Gyeonghuigung), religinės paskirties pastatų.

1988 m. Seule vyko XXIV vasaros olimpinės žaidynės, 2002 m. – XVII pasaulio futbolo čempionatas.

futbolo klubai

• FC Seoul futbolo klubas;
• Seoul E-Land FC

Seulas turi gerai išvystytą ir vis dar tebeplečiamą transporto sistemą. Mieste yra 18 metro linijų, kuriomis kasdien pasinaudoja apie 10 mln. žmonių, vietinio ir tarpmiestinio susisiekimo autobusų tinklas, keturios didelės ir daug mažesnių traukinių stočių, du oro uostai (Inčon ir Gimpo). Seulo gatvėmis taip pat važinėja beveik 3 mln. įvairių rūšių automobilių.^[7]

Universitetai

Seule yra įsikūrusi didžioji dalis pagrindinių Pietų Korėjos universitetų, kaip kad Seulo Valstybinis, Korėjos, Yonsei, Sungkyunkwan, Ewha Moterų, Hanyang, Sogang, Kyung Hee, Chung-Ang ir kiti. Iš viso Seule yra 42 universitetai.

Seulas yra turistų aktyviai lankoma vieta. Jame kasmet apsilanko daugiau nei 8 mln. užsieniečių, daugiausiai iš Japonijos.^[8]

Žemiau pateikiami Seulo miestai partneriai. Skliausteliuose pateikti metai, nuo kurių miestai bendradarbiauja.^[9]

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Seulas

• Seulo metropolijos valdžia
• Seulo dangoraižių diagrama