Bėgimas
Bėgimas – vienas iš natūraliausių žmogaus judėjimo erdvėje būdų. Bėgimui būdingi pasikartojantys judesiai, sudaryti iš dviejų žingsnių. Po dviejų žingsnių bėgikas kojų, rankų bei liemens judesius toliau kartoja ta pačia eilės tvarka. Lankstant dirba visos pagrindinės žmogaus raumenų grupės.
Norint išvengti traumų patartina lavinti ir kitus kūno raumenis, ypač nugaros ir pilvo preso raumenis (liemens srities raumenyną). Taip pat neužmiršti prieš kiekvieną treniruotę atlikti apšilimo pratimus, o po treniruotės – tempimo.[1]
Sporto šakos
Bėgimas – sporto šaka, kurios metu atletai stengiasi nubėgti įvairaus ilgio ir sudėtingumo atkarpas per kuo trumpesnį laiką.
Bėgimas plentu
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Bėgimas plentu.
Pasaulyje daugiausiai bėgikų pritraukia „Niujorko“, „Bostono“, „Čikagos“, „Londono“, „Berlyno“, „Romos“, „Paryžiaus“ ir kitų didžiųjų Europos miestų maratono rungtys. Pastarieji renginiai riboja bėgikų skaičių iki 50 tūkst.[3] Pabaltyje „Rygos“, „Talino“, „Vilniaus maratono“ šventės sulaukia virš 30 tūkst., 20 tūkst. ir 15 tūkst. dalyvių atitinkamai. Lietuvoje taip pat daug dalyvių dalyvauja „We Run Vilnius“, „Kauno maratono“, „Trakų pusmaratonio“ ir kt. renginiuose.
Nuo 2011 m. pastebimas pirmasis bėgimo protrūkis Lietuvoje.[4] 2017 m. vyks beveik 100 bėgimo renginių.[5] Didžiausi bėgimo renginiai pritraukia apie 10 tūkst. dalyvių gretas, nors iš jų dauguma bėga 5 km ir trumpesnes distancijas. Iš viso 3 000 lietuvių bėgikų yra kirtę maratono finišo liniją.[6]
Ilgus nuotolius (maratonus, ultramaratonus) sportininkams rekomenduojama pradėti bėgti nuo 25-26 metų, kai organizmas yra visiškai subrendęs.[7] Elitiniai bėgikai nubėga iki 7 000 km per metus, kai kurie daugiau.[8]
Bėgimas bekele
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Bėgimas bekele.
Šiuo metu susidomėjimas sparčiai auga bėgimu bekele. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tai gan nauja sporto šaka. Nuo 2012 m. rengiamos įvairaus pobūdžio Padebesių bėgimo rungtynės. 2014 m. įsteigta Pasaulio bekelės ultramaratonų bėgimo taurė, kurioje itin sėkmingai Lietuvą atstovauja Gediminas Grinius, Vaidas Žlabys ir Andrius Ramonas. Tais pačiais metais pradėjo vykti ir Lietuvos bekelės bėgimo taurės varžybos. O 2015 m. surengtas pirmasis Lietuvoje apie 80 km ilgio ultramaratonas „Kernavė–Vilnius“, kurio trasa driekėsi palei Nerį, Neries regioniniame parke.[9]
Lengvoji atletika
Lengvąją atletiką sudaro šios rungtys:
- Bėgimas (be kliūčių, stadione) – rungtys skirstomos į trumpuosius nuotolius (sprintas, nuo 60 m iki 400 m), vidutinius (nuo 800 m iki 2000 m), ilguosius nuotolius (nuo 3000 m iki 10 000 m) ir ilgiausiuosius (nuo 10 000 m iki 30 000 m), prie šios grupės priskiriami krosai (lauko sąlygomis, paprastai ilgos distancijos iki 30 000 m), maratono bėgimas (bėgant plentu, kurio oficialus ilgis – 42,2 km) ir ultramaratono bėgimas (bėgant plentu, kurio ilgis – 100 km);
- Bėgimas su kliūtimis (stadione) – barjerinis bėgimas (nuo 50 m iki 400 m, su barjerais) ir kliūtinis bėgimas (nuo 1500 m iki 3000 m, su įvairiomis kliūtimis);
- Estafetinis bėgimas (stadione) – įvairių nuotolių ir įvairaus bėgančiųjų skaičiaus estafetės (pvz., 4 x 100 m, 4 x 400 m, 400 + 300 + 200 + 100 m).