Balandžio 13

Vardadieniai

Algaudė – Ida – Idalija – Liaugaudas – Liaugintė – Martynas – Mingaudas

Įvykiai

• 1940 – Prasidėjo dvi dienas trukusi antroji masinė gyventojų deportacija į Sibirą iš 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS okupuotos Lietuvos teritorijos dalies.
• 1975 – vėlų vakarą plūstant miniai iš Vilniaus koncertų ir sporto rūmų į miesto centrą sugriuvo pontoninis tiltas per Nerį. Į vandenį įkrito daug žmonių, tikslus aukų skaičius nežinomas;
• 1990 – Michailas Gorbačiovas ir TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas Nikolajus Ryžkovas paskelbė ultimatumą, kuriuo reikalavo per dvi dienas atšaukti priimtus įstatymus ir atstatyti kovo 10 d. buvusią padėtį;
• 2000 – Kauno miesto meru išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas;
• 2004 – Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą (antrąjį spalio sekmadienį).

Gimimo dienos

• 1534 m. – Vaclovas Virbickis, XVI a. Žemaičių vyskupas (m. 1555 m.).
• 1829 m. – Stanislovas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1897 m.).
• 1847 m. – Henrikas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1917 m.).
• 1859 m. – Jurgis Baranauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1941 m.).
• 1867 m. – Juozas Kasputis, Lietuvos knygnešys (m. 1943 m.).
• 1871 m. – Jurgis Matulevičius-Matulaitis, lietuvių palaimintasis ir Vilniaus vyskupas 1918–1925 m., arkivyskupas 1925–1927 m.^[1] (m. 1927 m.).
• 1884 m. – Olga Kuzmina-Dauguvietienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1967 m.).
• 1887 m. – Stasys Mikelkevičius, Romos katalikų kunigas, Vilkaviškio vyskupijos kancleris (m. 1977 m.).
• 1891 m. – Danielius Dolskis, XX a. pradžios dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas (m. 1931 m.).
• 1892 m. – Juozas Giedraitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1967 m.).
• 1898 m. – Jadvyga Čiurlionytė, Lietuvos etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė, visuomenės veikėja (m. 1992 m.).
• 1901 m. – Kazys Krikščiukaitis, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1965 m.).
• 1906 m. – Jurgis Balčiūnas, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
• 1915 m. – Antanė Kučinskaitė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2006 m.).
• 1926 m. – Sofija Veiverytė, Lietuvos monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė (m. 2009 m.).
• 1928 m. – Vytautas Jakelaitis, Lietuvos kultūrologas, politinis ir visuomenės veikėjas, LR kultūros viceministras.
• 1941 m. – Jonas Čičinskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1943 m. – Vytautas Pranas Taura, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Lidija Murauskienė, pedagogė, Istorijos mokytoja konsultantė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė veikėja.
• 1951 m. – Eugenijus Gaubas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1954 m. – Rimantas Bagdzevičius, Lietuvos aktorius.
• 1956 m.:
  • Alfonsas Macaitis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidmantas Bižokas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1969 m. – Algimantas Juozakas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (m. 1991 m.).
• 1970 m. – Dainius Kačiušis, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1987 m. – Remigijus Trakimas, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandoje.

Neaprašyti

• 1888 – Gasparas Baltakis, poetas (m. 1912);
• 1904 – Antanas Skripkauskas, prozininkas (m. apie 1941).

Mirtys

• 1692 m. – Mykolas Jurgis Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės veikėjas (g. 1621 m.).
• 1737 m. – Jonas Berentas, religinių leidinių vertėjas ir redaktorius (g. 1667 m.).
• 1963 m. – Romualdas Juknevičius, režisierius, aktorius. Žmona – aktorė Ona Knapkytė (g. 1906 m.).
• 1967 m. – Izabelė Matusevičiūtė, Lietuvos kalbininkė, Kanados lietuvių visuomenės veikėja (g. 1906 m.).
• 1990 m. – Jonas Minelga, poetas^[2] (g. 1918 m.).
• 1994 m. – Eugenijus Katinas, Lietuvos chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
• 1995 m. – Aleksandras Vanagas, žymus lietuvių kalbininkas, profesorius, žymiausias XX a. 2-osios pusės lietuvių onomastikos tyrėjas (g. 1934 m.).
• 1997 m. – Bronys Raila, žurnalistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas (g. 1909 m.).
• 2000 m. – Viktoras Baltaitis, lietuvių gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1930 m.).
• 2022 m. – Juzefa Čeičytė, Lietuvos tapytoja, scenografė (g. 1922 m.).^[3]

Įvykiai

• 1059 – popiežius Mikalojus II išleido dekretą, kuriuo nustatė, kad popiežių rinks tik kardinolai;
• 1941 – Antrasis pasaulinis karas: TSRS ir Japonija pasirašė nepuolimo sutartį;
• 1943 – Berlyno radijas pranešė, kad Katynės miške rasti 12 000 lenkų karininkų palaikai. Taip pasaulis sužinojo apie Katynės žudynes;
• 1975 – prasidėjo Libano pilietinis karas;
• 1988 – Estijoje įkurtas Liaudies frontas.

Gimimo dienos

• 1519 m. – Kotryna Mediči, 1547–1559 m. Prancūzijos karalienė (m. 1589 m.).
• 1743 m. – Tomas Džefersonas, 3-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1801–1809), pagrindinis Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorius. Džefersonas buvo vienas iš pačių įtakingiausių JAV Tėvų-įkūrėjų, žinomas dėl respublikonizmo idealų Jungtinėse Valstijose sklaidos. Džefersonas įsivaizdavo Ameriką „Laisvės imperijos”^[4] pagrindinę jėgą, kuri skleistų respublikonizmą ir priešintųsi Britanijos imperializmui (m. 1826 m.).
• 1866 m. – Robert LeRoy Parker, garsus Laukinių Vakarų bankų ir traukinių plėšikas, Laukinės Gaujos lyderis (m. 1908 m.).
• 1885 m. – Djordis Lukačas, vengrų marksistinis filosofas ir literatūros kritikas (m. 1971 m.).
• 1906 m. – Samuelis Beketas, airių kilmės dramaturgas, rašęs angliškai ir prancūziškai, jo kūryboje dominuoja sąmonės srauto forma (m. 1989 m.).
• 1934 m. – Zygfrydas Matusas, Vokietijos kompozitorius (m. 2021 m.).
• 1939 m. – Seamus Heaney, airių poetas ir Nobelio premijos laureatas.
• 1940 m. – Max Mosley, buvęs teisininkas ir automobilių sporto lenktynininkas, nuo 1993 iki 2009 m. buvo Tarptautinės automobilininkų federacijos prezidentas (m. 2021 m.).
• 1941 m. – Michael Stuart Brown, 1985 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5].
• 1953 m. – Romas Vitkauskas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, Lenkijos valstybės veikėjas.
• 1954 m. – Noller Olsen, danų dainininkas, vienas iš grupės „Olsen Brothers“ narių.
• 1962 m. – Hilelis Slovakas, pirmasis JAV roko grupės „Red Hot Chili Peppers“ gitaristas (m. 1988 m.).
• 1963 m.:
  • Garis Kimovičius Kasparovas, Rusijos šachmatų didmeistris, 13-asis pasaulio čempionas (1985–2000), vienas stipriausių visų laikų šachmatininkų bei vienas įžymiausių mūsų dienų šachmatininkų.
  • Nick Vanos, JAV krepšinio žaidėjas^[6] (m. 1987 m.).
• 1966 m. – Ali Boumnijel, baigęs karjerą Tuniso futbolininkas, Tuniso rinktinės vartininkas.
• 1970 m. – Richard Bartlett (Ricky) Schroder, amerikiečių kino ir televizijos aktorius.
• 1978 m. – Karlesas Pujolis Saforkada, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Barcelona klubo gynėjas.
• 1980 m. – Jana Cova, čekų pornožvaigždė^[7].
• 1986 m. – Elvis Želubovskis, latvių ledo ritulininkas, puolėjas. Nuo 2006 m. jis žaidžia Latvijos ledo ritulio lygos klube SK Riga 20. Latvijos rinktinės sudėtyje jis dalyvavo trijose Pasaulio jaunių čempionatuose, iš viso įmušė 8 įvarčius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.

Neaprašyti

• 1955 m. – Irina Chakamada.

Mirtys

• 1093 m. – Vsevolodas I Jaroslavičius, Perejaslavo (nuo 1054 m.) ir Černigovo (nuo 1077 m.) kunigaikštis bei Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 1078 m.) (g. 1030 m.).
• 1882 m. – Bruno Bauer, vokiečių teologas, filosofas ir istorikas (g. 1809 m.).
• 1937 m. – Ilja Arnoldovičius Ilfas, žymus tarybinis XX a. 3–4 dešimtmečių rusų rašytojas (g. 1897 m.).
• 2018 m. − Miloš Forman, čekų kino režisierius, „Oskarų“ laureatas (g. 1932 m.).
• 2023 m. – Kreigas Brynas, Airijos ralio lenktynininkas, dalyvavęs Europos ralio čempionate. Jis buvo 2012 m. WRC Super 2000 pasaulio ralio čempionas (g. 1990 m.).^[8]