Balandžio 27

Šventės

Balandžio 27 diena

• Medicinos darbuotojų diena;
• Pasaulinė grafinio dizaino diena .
• 2014 m. – Atvelykis.

Vardadieniai

Anastazas – Aušra (Aušrė) – Aušrinė – Gotautas – Zita – Žydrė

Įvykiai

• 1794 – Nemenčinės mūšis
• 1922 – Klaipėdos kraštas ir Lenkija pasirašė prekybos sutartį;
• 1927 – Kaune įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame nutarta įkurti Lietuvos Aero Klubą.
• 1938 – sudužo Lietuvos karo aviacijos lakūno mokinio jaunesniojo puskarininkio Kazio Smetonos pilotuojamas naikintuvas Fiat C.R.20 (Nr. 30). Pilotas žuvo.

Gimimo dienos

• 1792 m. – Antanas Gelgaudas, 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas (m. 1831 m.).
• 1863 m. – Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, lietuvių rašytojas (m. 1938 m.).
• 1890 m. – Jurgis Juras Kubilius, teisininkas, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1942 m.).
• 1897 m. – Balys Tarvydas, istorikas, archeologas, pedagogas, muziejininkas (m. 1980 m.).
• 1911 m. – Julius Mituzas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, fizinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1921 m. – Mikalojus Kondratas, pedagogas, etnografas, visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
• 1922 m. – Justinas Mikutis, Lietuvos mąstytojas (m. 1988 m.)
• 1924 m. – Jurgis Fledžinskas, altininkas, pedagogas, dirigentas (m. 1988 m.).
• 1928 m. – Vladimiras Baltrušaitis, Lietuvos baleto artistas.
• 1930 m. – Vytautas Pranas Jakavičius, Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1931 m. – Zita Asta Alaunienė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė, edukologijos mokslų daktarė (m. 2020 m.).
• 1935 m. – Vaidotas Spudas, lietuvių poetas. Gyveno ir dirbo Biržuose, Medeikiuose (m. 1961 m.).
• 1939 m. – Arvydas Juozapas Janavičius, fizikas atomininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1942 m. – Gediminas Karalius, Lietuvos skulptorius.
• 1944 m. – Zita Želvienė-Juzumaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1948 m. – Zita Aušrelė Kučinskienė-Šarkinaite, Lietuvos gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1949 m. – Kazys Vaišvila, inžinierius statybininkas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Robertas Jucevičius, Lietuvos ekonomistas ir vadybininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
  • Vytautas Beišinas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Gražina Janulytė-Bernotienė, Lietuvos architektė, pedagogė.
• 1952 m. – Valentinas Šapalas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Bronius Kazėnas, Lietuvos ir Jonavos rajono sporto, ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, prozininkė, vertėja.
• 1956 m. – Liudvika Meškauskaitė, teisininkė, advokatė, Lietuvos advokatūros savivaldos veikėja, žiniasklaidos teisės specialistė, Vilniaus universiteto (VU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė, visuomenės veikėja.
• 1961 m. – Gintaras Sodeika, Lietuvos dailininkas, kompozitorius, politinis ir visuomenės veikėjas.^[1].
• 1968 m. – Darius Ruželė, Lietuvos šachmatų didmeistris (nuo 1996 m.).
• 1971 m.:
  • Artūras Karnišovas, Lietuvos krepšininkas. Vedęs, žmona – Gina, sūnūs – Erikas ir Maiklas.
  • Šarūnas Sabaliauskas, Lietuvos architektas.
• 1973 m. – Rūta Mikelkevičiūtė-Remeikienė, Lietuvos žurnalistė, TV laidų vedėja.
• 1976 m. – Vaidas Gailys, Lietuvos politinis veikėjas.

Neaprašyti

• 1931 – Regina Mikalauskaitė, dramaturgė vertėja.

Mirtys

• 1584 m. – Mikalojus Radvila Rudasis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas (g. 1512 m.).
• 1847 m. – Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas (g. 1761 m.).
• 1942 m. – Kazys Binkis, lietuvių poetas, rašytojas, žurnalistas, dramaturgas (g. 1893 m.).
• 1968 m. – Jokūbas Dargis, dainininkas, pedagogas, chorvedys (g. 1921 m.).
• 1984 m.:
  • Jadvyga Kutkuvienė-Vencevičaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1898 m.).
  • Česlovas Liutikas, Lietuvos agronomas, istorikas, muziejininkas, visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).
• 1995 m.:
  • Antanas Dambrauskas, Lietuvos teisininkas, socialinių mokslų daktaras (g. 1940 m.).
  • Donatas Lukštaraupis, Donatovas, lietuvių dainininkas (tenoras), režisierius (g. 1914 m.).
• 1999 m. – Neemija Arbitblatas, Arbit Blatas, Lietuvos žydų tapytojas, skulptorius (g. 1908 m.).
• 2022 m. – Antanas Žukauskas, Lietuvos dailininkas, skulptorius, kultūros ir meno veikėjas (g. 1939 m.).^[2]
• 2023 m.:
  • Mykolas Biliūnas, Lietuvos gydytojas-traumatologas, visuomenės ir politikos veikėjas (g. 1945 m.).^[3]
  • Aras Lukšas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1963 m.).^[4]

Neaprašyti

• 1875 – Vincentas Prielgauskas, kunigas.

Įvykiai

• 1521 – Filipinuose nužudytas Ferdinandas Magelanas;
• 1908 – Londone prasidėjo 4-osios Olimpinės žaidynės;
• 1930 – vokiečių kalbininkas Hansas Baueris iššifravo Ugarito (dabartinės Sirijos teritorijoje III–II tūkstm. gyvavusios valstybės) raštus molinėse lentelėse, kurios buvo rastos Ras Šamros griuvėsiuose. Didelei nuostabai Ugarito raštas paaiškėjo buvęs ne skiemeninis, o abėcėlinis (turėjo 30-32 raides);
• 1950 – Didžioji Britanija pripažino Izraelio valstybę;
• 1978 – įvyko Afganistano revoliucija. Nužudytas prezidentas Muhamedas Daudas, valdžią paėmė kairieji.^[5]

Gimimo dienos

• 1820 m. – Herbertas Spenseris, anglų filosofas (m. 1903 m.).
• 1822 m. – Ulisas Grantas, vyriausias Sąjungos kariuomenės vadas (JAV pilietinio karo metu) (1864–1869 metais) ir aštuonioliktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas 1869–1877 metais (m. 1885 m.).
• 1903 m. – Tine Debeljakas, slovėnų literatūros kritikas, vertėjas, redaktorius ir poetas.
• 1910 m. – Čan Šin Kvo, Taivano įkūrėjo Čan Kai Ši (Chiang Kai-shek) sūnus ir Taivano prezidentas nuo 1978 metų (m. 1988 m.).
• 1923 m. – Viktoras Čebrikovas, tarybinis partinis ir valstybės vėikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, KGB pirmininkas (m. 1999 m.).
• 1927 m. – Koreta Skot King, amerikiečių rašytoja, aktyvistė, pilietinių teisių lyderė. Septintajame dešimtmetyje Martino Liuterio Kingo našlė Koreta Skot King padėjo vadovauti afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimui (m. 2006 m.).
• 1939 m. – João Bernardo Vieira, Bisau Gvinėjos prezidentas nuo 2005 m. spalio 1 d. Prieš tai prezidentu jis buvo nuo 1980 iki 1999 m. Tačiau po šių kadencijų pralaimėjęs pilietinį karą Vieira prarado prezidento postą. 2005 m. jis vėl tapo šalies prezidentu. 2009 m. kovo 2 dieną jis buvo nušautas Bisau Gvinėjos karininkų praėjus keletui valandų, kai bomba nužudė šalies kariuomenės vadą Batista Tagme Na Wai.^[6].
• 1943 m. – Jānis Gilis, pirmasis atkurtos Latvijos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris nuo 1992 iki 1997 m.
• 1945 m. – August Wilson, JAV dramaturgas. Jo literatūrinis palikimas yra 10 knygų serija – The Pittsburgh Cycle, kuri apdovanota 2 Pulicerio dramos apdovanojimais. Kiekvienoje knygoje vaizduojamas komiškas ir tragiškas afroamerikiečių gyvenimas skirtingais XX a. dešimtmečiais (m. 2005 m.).
• 1952 m.:
  • Ari Vatanenas, suomių lenktynininkas ir politikas.
  • Džordžas Gervinas, profesionalus amerikiečių krepšininkas.
• 1954 m. – Josaia Voreqe Bainimarama, Fidžio politikas bei kariuomenės vadas. Jis buvo du kartus šalies prezidentu, o nuo 2007 m. užima šalies ministro pirmininko pareigas.
• 1955 m. – Erikas Emersonas Šmitas, „Google“ direktorius, buvęs „Apple“ valdybos direktorius. Dabar gyvena Antertone su žmona Wendy.
• 1957 m. – Adrian Francis Utley, Džiazo gitaristas iš Bristolio, Anglijos. Plačiausiai žinomas dėl veiklos susijusios su anglų trip hop grupe Portishead.
• 1959 m. – Andrew Zachary Fire, 2006 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7].
• 1965 m. – Alvis Hermanis, latvių teatro režisierius, aktorius, scenografas.
• 1976 m. – Sally Cecilia Hawkins, britų aktorė. Labiausiai išpopuliarėjo suvaidinusi Poppy filme Vėjavaikė. Už vaidmenį filme 2008 m. pelnė 10 prestižinių apdovanojimų.
• 1990 m. – Martinas Kelis, anglų futbolininkas (Centro gynėjas) žaidžiantis Liverpool FC.

Neaprašyti

• 1737 – Eduardas Gibonas (Edward Gibbon), anglų istorikas (m. 1794);
• 1791 – Samuelis Morzė (Samuel Morse), Morzės abėcėlės išradėjas (m. 1872);
• 1820 – Herbertas Spenseris, anglų filosofas (m. 1903);
• 1951 – Paul „Ace“ Frehley, amerikiečių roko grupės KISS gitaristas.

Mirtys

• 630 m. – Ardaširas III, dvidešimt ketvirtas Sasanidų valdovas, valdęs Persiją 628–630 m (g. 621 m.).
• 1521 m. – Fernandas Magelanas, portugalų jūrų keliautojas, atradėjas, tarnavęs Ispanijos karalystei. F. Magelanas pirmasis iš Europos vakarų kryptimi pasiekė Aziją, pirmasis perplaukė Ramųjį vandenyną. Jo pradėta ekspedicija pirmoji apiplaukė pasaulį, nors pats jis šios kelionės metu žuvo dabartiniuose Filipinuose (g. 1480 m.).
• 1794 m. – William Jones, anglų filologas, vienas mokslinių Indijos studijų bei lyginamosios kalbotyros pradininkų Europoje (g. 1746 m.).
• 1882 m. – Ralfas Valdo Emersonas, amerikiečių eseistas, filosofas ir poetas, labiausiai žinomas dėl lyderiavimo XIX amžiaus vidurio transcedentalistų judėjime. Emersono mokymai darė tiesioginę įtaką XIX amžiaus vidurio Naujosios Minties judėjimui.^[8] Emersonas buvo laikomas individualizmo čempionu (g. 1803 m.).
• 1915 m. – Aleksandras Nikolajevičius Skriabinas, rusų kompozitorius ir pianistas (g. 1872 m.).
• 1937 m. – Antonio Gramsci, italų politikas^[9] (g. 1891 m.).
• 1944 m. – Hubertas Borisa, tarybinis partizanas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1920 m.).
• 1954 m. – Antonis Boleslavas Dobrovolskis, lenkų geofizikas, poliariniu sričių tyrėjas, pedagogas. Lenkijos mokslų akademijos narys (g. 1872 m.).
• 1972 m. – Kvamė Nkruma, įtakingas XX amžiaus panafrikanizmo judėjimo, siekiančio politinės Afrikos žemyno vienybės, šalininkas ir Ganos bei jos pirmtako Aukso Kranto, lyderis nuo 1952 m. iki 1966 m.^[10] (g. 1909 m.).
• 1978 m. – Muhamedas Daudas, Afganistano politikas, prezidentas 1973−78 m. (g. 1909 m.).^[11]
• 1980 m. – Alfred Verdroß-Droßberg, austrų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatas, Vienos universiteto profesorius (g. 1890 m.).
• 1998 m. – Karlosas Kastaneda, iš Peru kilęs amerikiečių rašytojas, antropologas, išgarsėjęs savo ezoterinių kūrinių apie indėno don Chuano mokymus, serija (g. 1925 m.).
• 2000 m. – Gunaras Anatolijus Janovskis, latvių rašytojas (g. 1916 m.).
• 2007 m. – Mstislavas Leopoldovičius Rostropovičius, pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas, mecenatas, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo steigėjas (g. 1927 m.).
• 2021 m. – Ed Diener, amerikiečių psichologas, profesorius ir knygų autorius (g. 1946 m.).