Birželio 24

Šventės

• Lietuva – Joninės (Rasos);
• Ilgiausia diena ir trumpiausia naktis.

Vardadieniai

Ansas – Janė – Janina – Jonas – Jonaudas – Jonaudė – Jonė – Jonis – Eivilitas – Eivilitė – Eiviltas – Žana – Žanas – Žaneta

Įvykiai

• 1355 – sudaryta Trečioji Taikos sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos.
• 1812 – Napoleono armija persikėlė per Nemuną;
• 2007 – atidaryta pirmoji Lietuvoje Kauno futbolo akademija. Atidaryme dalyvavo UEFA prezidentas Mišelis Platini.

Gimimo dienos

• 1617 m. – Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas, SJ, Lietuvos kunigas, literatas (m. 1674 m.).
• 1777 m. – Jonas Boreika Chodzka, Lietuvos rašytojas. Rašė lenkų kalba (m. 1851 m.).
• 1780 m. – Kazimieras Dmochovskis, Lietuvos Katalikų bažnyčios arkivyskupas (m. 1851 m.).
• 1795 m. – Pavelas Kukolnikas, lenkų – slovakų kilmės rusų poetas, cenzorius, Lietuvos istorikas.^[1] (m. 1884 m.).
• 1796 m. – Jonas Čečiotas, Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, tautosakos rinkėjas (m. 1847 m.).
• 1886 m.:
  • Jonas Jeronimas Jakaitis, Lietuvos kunigas, marijonas, visuomenės veikėjas (m. 1965 m.).
  • Vincas Niekus, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 1938 m.).
• 1921 m. – Jonas Sereikis, Lietuvos pedagogas, poetas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 1974 m.).
• 1923 m. – Aliodija Ruzgaitė, Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė (m. 2017 m.).
• 1928 m. – Jonas Gureckas, LSSR valstybės veikėjas.
• 1934 m.:
  • Alfredas Gytis Tiškus, Lietuvos inžinierius architektas, dailininkas (m. 2008 m.).
  • Vygandas Telksnys, kompozitorius, Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas (1984) (m. 1991 m.).
• 1935 m. – Jonas Zenonas Bernadišius, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1936 m. – Jonas Rimantas Kadžys, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m.:
  • Alfonsas Augulis, Lietuvos ir Baltarusijos visuomenės veikėjas.
  • Viktoras Valašinas, lietuvių aktorius ir režisierius.
• 1946 m. – Joana Lipeikienė, Lietuvos matematikė, informatikė, technologijos mokslų daktarė.
• 1947 m. – Aldona Šiaulienė, Lietuvos bibliotekininkė.
• 1948 m. – Kristina Šveikauskienė-Pociūtė, Lietuvos ir Šilutės rajono profsąjungų, visuomenės bei politinė veikėja.
• 1949 m. – Virginija Junevičienė-Kacinkevičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1956 m. – Jonas Slapšinskas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Juozas Kalėda, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Raimondas Navikas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Rūta Jolanta Nadišauskienė, Lietuvos gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1961 m.:
  • Vytautas Račkauskas, Lietuvos ir Visagino ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zenonas Zimkus, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Algirdas Zokaitis, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Daiva Ragauskienė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1986 m. – Vilija Matačiūnaitė, Lietuvos dainininkė ir aktorė. Išgarsėjo 2005 metais dalyvaudama „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinėje atrankoje bei realybės šou „Kelias į žvaigždes“ metu.

Mirtys

• 1744 m. – Boguslavas Korvinas Gosievskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Katalikų bažnyčios ir politinis veikėjas (g. 1660 m.).
• 1941 m.:
  • Jonas Dženkaitis, Lietuvos karo lakūnas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis (g. 1906 m.).
  • Pijus Glovackas, Lietuvos komunistinis veikėjas (g. 1902 m.).
  • Vladas Petronaitis, advokatas, atsargos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (g. 1888 m.).
• 1988 m. – Domas Vaitkūnas, ūkininkas, kooperatininkas, visuomenės veikėjas, ilgametis Kupiškio valsčiaus viršaitis (g. 1893 m.).
• 1990 m. – Vytautas Alantas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (g. 1902 m.).
• 2016 m. – Marija Matušakaitė, Lietuvos dailėtyrininkė, architektė, drabužių dizainerė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1924 m.).
• 2019 m.:
  • Valerija Dichavičienė, Lietuvos bibliotekininkė, dailininkė, fotomenininkė (g. 1930 m.).
  • Algirdas Garliauskas, Lietuvos informatikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1932 m.).
• 2023 m.:
  • Arūnas Norvaišas, Lietuvos šaškininkas, didmeistris (g. 1963 m.).^[2]
  • Rūta Žarskienė, Lietuvos etnomuzikologė, smuikininkė (g. 1964 m.).^[3]

Įvykiai

• 1821 – Venesuela tapo nepriklausoma valstybe;
• 1948 – Prasidėjo Berlyno blokada;
• 1975 – Niujorke siautėjant audrai nukrito reaktyvinis lėktuvas ir žuvo visi skridusieji 113 žmonių.

Gimimo dienos

• 1170 m. – Dominykas, dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas. Nuo 1234 m. Šventasis, šventė – rugpjūčio 8 d (m. 1221 m.).
• 1542 m. – Šv. Kryžiaus Jonas, katalikų šventasis, rašytojas ir poetas, mistikas, karmelitų ordino reformatorius, Bažnyčios mokytojas (m. 1591 m.).
• 1911 m. – Chuanas Manuelis Fanchijas, Formulės 1 pilotas iš Argentinos (m. 1995 m.).
• 1944 m. - Jeff Beck, britų gitaristas (The Yardbirds).
• 1950 m. – Jan Kulczyk, Lenkijos verslininkas, multimilijardierius.
• 1961 m. – Curt Smith, amerikiečių muzikantas (Tears For Fears)^[4].
• 1967 m. – Richard Kruspe-Bernstein, Vokietijos gitaristas (Rammstein)^[5].
• 1973 m. – Alexander Beyer, Vokietijos aktorius^[6].
• 1977 m. – Dimos Dikoudis, Graikijos krepšininkas, rungtyniaujantis Salonikų Aris klube.
• 1978 m.:
  • Erno „Emppu“ Vuorinen, Suomijos gitaristas^[7].
  • Luis Javier García Sanz, Ispanijos futbolininkas^[8].
  • Šunsuke Nakamura, futbolininkas, Japonijos rinktinės ir Yokohama F. Marinos klubo saugas.
• 1980 m. – Cícero João de Cézare, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Sao Paulo FC klubo gynėjas.
• 1982 m. – Kevin Nolan, Anglijos futbolininkas^[9].
• 1987 m. – Lionelis Andresas Mesis, Argentinos futbolininkas, laikomas vienu geriausių pasaulio futbolininkų.
• 1988 m. – Mika Linkolnas Ričardsas, anglų futbolininkas, žaidžiantis Manchester City klube.

Mirtys

• 1398 m. – Hongwu, Kinijos imperatorius^[10] (g. 1328 m.).
• 1537 m. – Pedras de Mendosa, ispanų keliautojas ir konkistadoras, pirmasis La Platos adelantadas (g. 1487 m.).
• 1908 m. – Styvenas Gruveris Klyvlendas, 22-asis ir 24-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Klyvlendas yra vienintelis JAV prezidentas, ėjęs savo pareigas dviejų ne iš eilės ėjusių kadencijų metu (pirmoji kadencija: 1885–1889; antroji kadencija: 1893–1897), ir tokiu būdu jis yra vienintelis, kuris yra dukart numeruojamas JAV prezidentų sąraše. Klyvlendas triskart – 1884, 1888 ir 1892 metais, dalyvaudamas prezidento rinkimuose surinko daugumą rinkėjų balsų. Gruveris Klyvlendas yra vienintelis demokratas išrinktas į prezidentus Respublikonų partijos politinio dominavimo eros metais nuo 1860 iki 1912 metų (g. 1837 m.).
• 1978 m. – Mstislavas Keldyšas, tarybinis mokslininkas, SSRS Mokslų akademijos narys (nuo 1946 m.), 1961–1974 m. – SSRS Mokslų akademijos prezidentas. Triskart Sovietų Sąjungos didvyris (1956, 1961, 1971). Pagrindiniai M. Keldyšo moksliniai pasiekimai buvo matematikos, mechanikos ir aerodinamikos srityje (g. 1911 m.).
• 1987 m. – Jackie Gleason, amerikiečių aktorius ir komikas^[11] (g. 1916 m.).
• 2004 m. – Karlosas Lakostė, buvęs Argentinos karinių jūros pajėgų viceadmirolas ir laikinasis de facto prezidentas (1981 m. gruodžio 11 – 22 d.) valdant karinei chuntai (g. 1929 m.).
• 2008 m. – Alfredas Jaunušanas, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1919 m.).
• 2014 m. – Eli Wallach, amerikiečių kino, teatro ir televizijos aktorius (g. 1915 m.).