Finougrų kalbos

Finougrų
PaplitimasRytų Europa
Kalbų skaičius22
KilmėUralo prokalbė
Geografinis paplitimas
Klasifikacijaugrų, finų: (permių, Baltijos finų, Volgos finų, samių)

Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – finų ir ugrų. Finougrų kalboms priklauso estų, suomių, vengrų ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos Europos kalbų, finougrų kalbos nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, jos kilusios ne iš indoeuropiečių, o iš Uralo prokalbės. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi linksnių gausa: finiškoje vepsų kalboje išskiriama iki 24 linksnių.[1] Bet yra ir išimčių: chantų kalbos vakarų tarmėse likusios tik 3 linksnių formos.[2] Veiksmažodžiai ir vardažodžiai kaitomi agliunacijos būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, rečiau prireikia prielinksnių ar polinksnių, pvz.: lietuviški prielinksniniai junginiai 'prie stalo', 'po stalu', 'ant stalo', 'iš stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai 'jis', 'ji' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., suomiškai hän, estiškai tema, vengriškai ő.

Baltijos finų kalbų medis

Klasifikacija

Uralo kalbų šeimai, finougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos[3]:

Ugrų kalbų pogrupis

Finų kalbų pogrupis

Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę.

Bendrasis žodynas

Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 – su medžiokle, 31 – su darbo įrankiais, 26 – su statyba, 18 – su klimatu, 17 – su augalais, 12 – su šiaurės elniais, 11 – su drabužiais, 11 – su tikyba, 4 – su bendruomene, ir tik 3 – su prekyba.

Skaitvardžiai finougrų kalbose

Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai 'septyni' (seitsemän, seitse, seis), 'šimtas' ir 'tūkstantis' yra pasiskolintiindoeuropiečių kalbų.

SuomiųEstųLyviųVodųVepsųKarelųŠiaurės samiųSkolto samiųMariųErzių-
mordvių
Mokšų-
mordvių
KomiųUdmurtųMansiųChantųVengrų
1yksiüksikšühsiüks’yksioktaõhttиктевейкефкяöтикодыкакваитegy
2kaksikakskakškahsikaks'kakšiguoktekue´httкоктыткавтокафтакыккыккитыгкатынkettő
3kolmekolmkuolmkõlmõkoumekolmigolbmakoummкумытколмоколмакуимкуинхурумхутымhárom
4neljänelinēļanellänell'nellänjealljenelljнылытнилениленёльнильниланятыnégy
5viisiviisvīžviizvižviisivihttavittвизытветесьветевитвитьатветöt
6kuusikuuskūžkuuzkuz'kuušiguhttakuttкудыткотокотаквайткуатьхотхутhat
7seitsemänseitseseisseitseeseičemešeiččemenčiežačiččâmшымытсисемсисемсизимсизьымсаттапытhét
8kahdeksankaheksakōdõkskahõsaakahesakahekšangavccikääu´cкандашекавксокафксакöкъямыстямызнёлловнювтыnyolc
9yhdeksänüheksaīdõksühesääühesayhekšänovcciååu´cиндешевейксэвейхксаöкмысукмысонтэлловйиряңkilenc
10kymmenenkümmekimčümmeekümnekymmenenlogilååiлукеменькемоньдасдасловяңtíz
100satasadasadāsadāsadasatačuođičue´đшÿдöсядосяжасесюсатсотszáz
1000tuhattuhattūontõtuhattuhatuhatduhátdohatтÿжемтёжатёжяньсюрссюрссотэрezer


Išnašos

Nuorodos