Frydrichas III (Vokietija)

Kilęs iš Hohencolernų dinastijos, vienintelis imperatoriaus Vilhelmo I ir Saksonijos-Veimaro princesės Augustės Marijos Luizės Katarinos sūnus. Turėjo septyneriais metais jaunesnę seserį Luizę. 1858 m. vedė Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos dukterį iš Saksonijos-Koburgo ir Gotos valdovų dinastijos – Viktoriją Adelaidę Mariją Luizą. Su ja susilaukė aštuonių vaikų, tarp jų – sosto paveldėtojo Vilhelmo II.

1866 m. vadovavo Prūsijos I armijai, 1870–1871 m. – III armijai, kuri per karą su Prancūzija 1870 m. rugpjūčio 4 d. užėmė Visemburgą, prie Verto rugpjūčio 6 d. sumušė prancūzų maršalą P. de Makmahoną. Rugsėjo 1 d. dalyvavo Sedano kautynėse ir Paryžiaus apsiaustyje.

Kaip vienturtis karaliaus Vilhelmo I sūnus, rėmė idėją ir įtikinėjo savo dvejojantį tėvą priimti jam siūlomą Vokiečių imperatoriaus titulą. 1871 m. sausio mėnesį tapo kronprincu. Buvo liberalių pažiūrų, nemėgo Oto fon Bismarko. 1887 m. susirgo gerklės vėžiu, kuris buvo klaidingai palaikytas kita liga, todėl 1888 m. vasario mėnesį atlikus tracheotomiją, prarado balsą. Tėvui mirus, 1888 m. kovo 9 d. užėmė imperatoriaus sostą, tačiau valdė komos būsenoje tik 99 dienas. Po jo sostas atiteko vyriausiajam sūnui Vilhelmui II.