III amžius
šimtmetis
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trečiasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 201 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 300 metų gruodžio 31 dieną.
Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis
Įvykiai
- 220 Kinijoje baigiasi Han dinastijos valdymas, prasideda politinio susiskaldymo periodas.
- 220-265 Cao Vei valstybė (Kinijos regione).
- 221-264 Šu Han valstybė (Kinijos regione).
- 221-280 Rytų U valstybė (Kinijos regione).
- 265-316 Vakarų Dzin valstybė (Kinijos regione).
- 269 – Imperatoriui Klaudijui II (Claudius II) kovojant su krikščionimis, buvo nukankintas Romos katalikų Bažnyčios kunigas Valentinas, vėliau tapęs visų įsimylėjėlių šventuoju.
Baltai
- Užkariavus Dunojaus vidurio žemes, romėnai sukūrė gintaro prekyba dideliais mastais, organizuojant ekspedicijas skirtingais keliais iš Panonijos prie Baltijos jūros, ypatingai Sembos. Prekybos plėtros suklestėjimas priskiriamas III amžiuj. Pagrindinis prekybos gintaru centras Romos imperijoje buvo Aquileia [Adrijos jūros pakrantėje, vienas iš amatų centras Romoje].
- Vyslos žemupio gotams ėmus veržtis į pietus bei pietryčius, į pietus nuo rytinių baltų arealo susiformuoja užkariautojų gotų konsoliduota „alaniškai-sarmatiško“ etnoso Černiachovo kultūra - Aujum (Oium) valstybė.
- Žemaitijoje, Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje atsirado turtingų diduomenės kapų, susiformuoja vadystės.
- Kernavėje Pajautos slėnyje III a.–IV a. klestėjo miestas. Archeologiniai radiniai rodo, jog čia gyveno labai specializuoti amatininkai (juvelyras, kauladirbys), pagal rastus importinius papuošalus galima spėti čia gyvenus turtingus miestiečius.
- Apie 300 m. Lietuvos pajūryje gyvenviečių smarkai sumažėjo, nes kartu su Gotlando gyventojais gepidais link Juodosios jūros patraukė ir dalis pajūrio gyventojų, palikdami pakeliui būdingus vakarų baltų kultūrai pėdsakus.
- Išsiskyrė vakarinė geležies amžiaus archeologinė Djakovo kultūra arba piliakalnių kultūra, paplitusi prie Volgos, Okos aukštupių ir Valdajaus aukštumoje, su ryškia rytų baltų kultūros įtaka, kapų nerasta.
- Dalis galindų prisijungė prie gotų žygių ir dalyvavo Didžiajame tautų kraustymesi.
- Amžiaus pab. Lietuvos pietuose ir pietryčiuose plito apskriti pilkapiai su akmenų sampilais. Akmeningas kapinynas siejamas su jotvingiais.
Dešimtmečiai ir Metai
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisFacebookSpecialus:PaieškaIngrida MikelionytėRespublikaLietuvaSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsSiera LeonėVilniusLietuvos rytasDubajusLietuvos krepšinio lygaSpecialus:Naujausi keitimaiUEFA Čempionų lygaZodiakasSąrašas:Šalių sąrašas2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimaiMeninės raiškos priemonėsSąrašas:Lietuvos miestaiKaunasAntrasis pasaulinis karasKalbos dalisPirmasis pasaulinis karasDalyvis (gramatika)BaisogalaKirgizijaNATOJonas BiliūnasEuropos SąjungaTelefonasEduardas VaitkusLenkijaSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusNemunasEuropaVincas KudirkaMerūnas VitulskisLatvijaPalisandramedis