John Maxwell Coetzee
| John Maxwell Coetzee | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1940 m. vasario 9 d. Keiptaunas, Pietų Afrikos Sąjunga |
| Tautybė | Pietų afrikietis, australas |
| Sutuoktinis (-ė) | Philippa Jubber (1963-1980); (Dorothy Driver) |
| Vaikai | Gisela (1968-), Nicolas (1966-1989) |
| Veikla | rašytojas |
| Žymūs apdovanojimai | |
2003 m. Nobelio literatūros premija; 1983 m., 1999 m. Booker Prize | |
 Vikiteka | John Maxwell Coetzee |
John Maxwell Coetzee (JM Coetzee, [kutˈsiˑe]; g. 1940 m. vasario 9 d.) – PAR–Australijos rašytojas ir profesorius. Dabar jis yra Australijos pilietis ir gyvena Adelaidėje, Pietų Australijoje. Coetzee nusipelnė kaip rašytojas, literatūros kritikas ir vertėjas, du kartus laimėjęs Bukerio prizą ir 2003 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.
Vaikystė ir mokslai
Coetzee gimė 1940 m. vasario 9 d. Keiptaune, Keipo provincijoje, Pietų Afrikos Sąjungoje,[1] afrikanų kilmės tėvams.[2] Šeima kilusi iš XVII a. olandų emigrantų[3], o prosenelė iš motinos pusės buvo lenkė. Jo tėvas kartais dirbo advokatu, vyriausybei ar augino avis, o motina buvo mokytoja.[4][5] Namie buvo kalbama angliškai, bet su kitais giminaičiais Coetzee kalbėjo afrikanų kalba[4].
Savo vaikystę Coetzee praleido Keiptaune ir Vorčesteryje (Vakarų Kapas) kaip jis aprašė suliteratūrintuose memuaruose „Vaikystė“ (Boyhood, 1997 m.). Šeima persikėlė į Vorčesterį Coetzee turint 8 metus, nes tėvas prarado postą valdžioje dėl nepritarimo Apartheidui[5]. Coetzee lankė Šv. Juozapo koledžą, katalikų mokyklą Keiptauno priemiestyje Rondeboše[6], o vėliau studijavo anglų kalbą ir matematiką Keiptauno universitete, kur gavo menų bakalaurą su pagyrimu iš anglų kalbos 1960 m., o 1961 m. – bakalaurą iš matematikos[7][8].
Coetzee vedė Philippa Jubber 1963 m.[9] ir išsiskyrė su ja 1980 m.[5] Santuokoje jis turėjo dukrą Gisela (gimė 1968 m.) ir sūnų Nicolas (gimė 1966 m.), kuris žuvo per nelaimingą atsitikimą 1989 m.[5][9][10][11][12]
Karjera
1962 m. Coetzee persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur dirbo kompiuterių programuotoju IBM Londone ir gyveno iki 1965 m.[4] Ten jis apsigynė magistro laipsnį, parašęs diplominį darbą apie Ford Madox Ford romanus, Keiptauno universitete 1963 m.[4] Tuos įvykius jis aprašė antrame memuarų tome „Jaunystė“ (Youth, 2002 m.).
1965 m. Coetzee atsidūrė Teksaso universitete Ostine, JAV, pagal Fulbright programą ir 1969 m. gavo daktaro laipsnį lingvistikos srityje už Samuel Beckett kūrinių kompiuterinę lingvistinę analizę. 1968 m. jis pradėjo dėstyti anglų literatūrą Niujorko valstijos Bafalo universitete iki 1971 m. Čia jis pradėjo savo pirmą romaną „Dulkių kraštai“. Coetzee bandė gauti JAV pilietybę, bet prašymas nebuvo patenkintas dėl jo dalyvavimo protestuose prieš Vietnamo karą. 1970 m. kovą Coetzee su 44 universiteto nariais užėmė Hayes salę ir buvo suimtas už įsilaužimą. Jis grįžo į PAR Keiptauno universitete dėstyti anglų literatūros. Jis tapo Bendros literatūros profesoriumi 1983 m. ir literatūros nusipelnusiu profesoriumi 1999–2001 m. Atsistatydinęs jis persikėlė į Adelaidę, kur tapo Dorothy Driver nusipelniusiu tyrimo bendradarbiu Adelaidės universitete[13], kur ji dirba. Coetzee buvo Socialinės Minties komitete Čikagos universitete iki 2003 m.[14] Be savo romanų, jis išleido kritikos straipsnių, vertimus iš olandų ir afrikanų kalbų.[15]
2006 m. kovo 6 d. John Maxwell Coetzee tapo Australijos piliečiu.[13]