Kovo 18

Šventės

• Aruba – Vėliavos diena.

Vardadieniai

Anzelmas – Eimutė – Eimutis – Einora – Kirilas – Sibilė

Įvykiai

• 1666 – Daugpilio mūšis;
• 1989 – Kaune atkurta Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“;
• 1994 – Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalę sutartį „Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“.

Gimimo dienos

• 1707 m. – Juozapas Baka, Lietuvos poetas (m. 1780 m.).
• 1856 m. – Eduardas Volteris, bibliografas, archeologas, slavų, baltų kalbų, baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš lietuvių spaudos draudimą, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, universiteto profesorius (m. 1941 m.).
• 1861 m. – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, rašytoja, publicistė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja (m. 1943 m.).
• 1862 m. – Jurgis Mikšas, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, vertėjas (m. 1903 m.).
• 1880 m. – Gabrielius Liutkevičius, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1926 m.).
• 1889 m. – Steponas Biežis, JAV gydytojas chirurgas, lietuvių visuomenės veikėjas. medicinos daktaras (1916) (m. 1973 m.).
• 1890 m. – Kazys Sleževičius, žymus mokslininkas ir pedagogas, meteorologijos ir geofizikos mokslo ir mokymo pradininkas Lietuvoje, ilgametis Kauno, o vėliau ir Vilniaus universitetų meteorologijos krypties katedrų steigėjas ir vedėjas. Unikalių Lietuvoje mokslinių darbų iš gravimetrijos (sunkio jėgos) ir magnetizmo sričių pirmasis organizatorius ir atlikėjas. Gabus mokslo ir mokymo organizatorius, žinomas pedagogas ir mokslo populiarintojas (m. 1953 m.).
• 1906 m. – Romualdas Juknevičius, režisierius, aktorius. Žmona – aktorė Ona Knapkytė (m. 1963 m.).
• 1912 m. – Juozas Baršauskas, Lietuvos architektas, kraštotyrininkas, architektūros mokslų daktaras (m. 1990 m.).
• 1918 m. – Juozas Indra, dainininkas (tenoras), kompozitorius, dirigentas (m. 1968 m.).
• 1923 m. – Marija Melnikaitė, tarybinė lietuvių partizanė, Tarybų Sąjungos didvyrė (1944 m.) (m. 1943 m.).
• 1929 m. – Alfonsas Čepauskas, Lietuvos dailininkas grafikas, Lietuvos ekslibrisų sąjungos Garbės pirmininkas, daugelio ekslibrisų parodų, taip pat ir tarptautinių, organizatorius, keliautojas.^[1].
• 1937 m. – Vladas Katkevičius, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, visuomenės veikėjas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1938 m.:
  • Audronė Girdzijauskaitė, Lietuvos teatrologė, dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Bernardas Šaknys, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius (m. 2022 m.).
• 1940 m.:
  • Kęstutis Nastopka, Lietuvos literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Rimvydas Stanislovas Mickevičius, architektas, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinis veikėjas.
• 1952 m. – Bronė Zubrickaitė, Lietuvos ir Jonavos rajono žemės ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m.:
  • Kęstutis Kubilius, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Petras Jurgaitis, Lietuvos ir Pasvalio raj. ūkio ir visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Rimaldas Vikšraitis, Lietuvos fotografas.
• 1956 m. – Vilhelmas Haase, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Vilius Petrauskas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis veikėjas.
  • Vitalija Kuliešienė, ūkininkė, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Birutė Rinkevičienė, Lietuvos ir Elektrėnų politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Romas Baronas, Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1960 m. – Jonas Adomavičius, ekonomistas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Asta Čepienė, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1972 m. – Aleksandras Bulgarauskas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Tomas Žvirgždauskas, Lietuvos futbolininkas. Vienas pagrindinių Lietuvos nacionalinės rinktinės gynėjų. Taip pat žaidžia Švedijos Halmstads BK klube.
• 1979 m. – Rima Visockaitė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1982 m. – Mindaugas Andriušis, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1847 m. – Dominykas Kulakovskis, Lietuvos architektas (g. 1791 m.).
• 1885 m. – Petras Arminas-Trupinėlis, lietuvių poetas, vertėjas (g. 1853 m.).
• 1919 m. – Pranas Eimutis, Lietuvos karys savanoris (g. 1897 m.).
• 1932 m. – Mykolas Leškevičius, Lietuvos smuikininkas, mėgėjų teatro aktorius, režisierius (g. 1877 m.).
• 1942 m. – Matas Menčinskas, Lietuvos skulptorius, tapytojas (g. 1896 m.).
• 1948 m. – Antanas Stašaitis, Lietuvos karinis veikėjas, aviacijos majoras (g. 1897 m.).
• 1986 m. – Vaclovas Jakučionis, Lietuvos kraštotyrininkas, muziejininkas (g. 1905 m.).
• 1991 m. – Gerardas Bajoras, Lietuvos chemikas, chemijos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 1995 m. – Juozas Mockaitis, Lietuvos agronomas, agronomijos daktaras (g. 1907 m.).
• 1997 m. – Juozas Sodaitis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1912 m.).
• 1999 m. – Saulius Chlebinskas, Lietuvos grafikas (g. 1953 m.).
• 2008 m. – Paulius Jasiukonis, JAV lietuvių kinematografininkas, teatralas (g. 1932 m.).
• 2010 m. – Bronius Barzdžiukas, Lietuvos architektas (g. 1919 m.).
• 2023 m. – Jonas Vytautas Bruveris, Lietuvos muzikologas, pedagogas (g. 1939 m.).^[2]

Įvykiai

• 1229 – Šv. Romos imperijos imperatorius Frydrichas II per Šeštąjį kryžiaus žygį pasiskelbė Jeruzalės karaliumi;
• 1581 – Anglijos parlamentas uždraudžia Katalikų bažnyčią Anglijoje;^[3]
• 1584 – Po Ivano IV Žiauriojo mirties valdžia atiteko psichiškai nesveikam jo sūnui Fiodorui. Valstybės reikalus tvarko Borisas Godunovas.
• 1662 – Paryžiuje pasirodė pirmieji miesto autobusų prototipai – aštuonvietės karietos;
• 1921 – Rusijos armija nuslopino Kronštato jūreivių maištą;
• 1921 – Rygoje buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Lenkijos ir SSRS, kuria pastaroji pripažino rytines Lenkijos sienas;
• 1931 – parduotuvėse pasirodė pirmieji elektriniai skustuvai, kuriuos išrado Jakobas Šikas;
• 1940 – per Adolfo Hitlerio ir Benito Musolinio susitikimą sutarta, kad Italija, kilus karui, parems Vokietiją;
• 1949 – paskelbtas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sutarties tekstas;
• 2003 – Sadamas Huseinas (Saddam Hussein) atmetė JAV ultimatumą vykti tremtin arba laukti karo.

Gimimo dienos

• 1609 m. – Frederikas III, 1648–1670 m. Danijos ir Norvegijos karalius (m. 1670 m.).
• 1837 m. – Styvenas Gruveris Klyvlendas, 22-asis ir 24-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Klyvlendas yra vienintelis JAV prezidentas, ėjęs savo pareigas dviejų ne iš eilės ėjusių kadencijų metu (pirmoji kadencija: 1885–1889; antroji kadencija: 1893–1897), ir tokiu būdu jis yra vienintelis, kuris yra dukart numeruojamas JAV prezidentų sąraše. Klyvlendas triskart – 1884, 1888 ir 1892 metais, dalyvaudamas prezidento rinkimuose surinko daugumą rinkėjų balsų. Gruveris Klyvlendas yra vienintelis demokratas išrinktas į prezidentus Respublikonų partijos politinio dominavimo eros metais nuo 1860 iki 1912 metų (m. 1908 m.).
• 1844 m. – Nikolajus Andrejevičius Rimskis-Korsakovas, rusų kompozitorius, rusų nacionalinės kompozitorių mokyklos tradicijų kūrėjas, jūrų karininkas, vadovavo škiperiui, rašė simfonijas, kolekcionavo jūrų mazgus, jį mėgo mokiniai (pasaka+muzika= Nikolajus Rimskis Korsakovas) (m. 1908 m.).
• 1858 m. – Rudolfas Kristianas Karlas Dyzelis, vokiečių inžinierius, dyzelinio variklio išradėjas (m. 1913 m.).
• 1866 m. – Janis Rozentāls, vienas iš žymiausių latvių dailininkų XIX–XX a.
• 1869 m. – Artūras Nevilis Čemberlenas, D. Britanijos valstybės veikėjas (m. 1940 m.).
• 1874 m. – Nikolajus Aleksandrovičius Berdiajevas, rusų filosofas, religinio egzistencializmo atstovas (m. 1948 m.).
• 1901 m. – Manly Palmer Hall, JAV rašytojas ir mistikas (m. 1990 m.).
• 1904 m. – Srečko Kosovelis, slovėnų poetas, kritikas ir publicistas (m. 1926 m.).
• 1922 m. – Egonas Baras, Vokietijos politinis veikėjas.
• 1923 m.:
  • John Ernest Silkin, britų politikas^[4] (m. 1987 m.).
  • Džonas Apdaikas, JAV, rašytojas (m. 2009 m.).
• 1926 m. – Tiboras Mezofis, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto „Mávag SE“ klube ir Vengrijos rinktinėje (m. 2000 m.).
• 1934 m. – Adolf Merckle, vokiečių verslininkas, investuotojas, teisininkas, vienas turtingiausių Vokietijos žmonių (2006 m. įtrauktas į Turtingiausių Vokietijos žmonių sąraše užėmė 3 vietą; Forbes sąraše – 65 vietą) (m. 2009 m.).
• 1936 m. – Frederikas Vilemas de Klerkas, Pietų Afrikos Respublikos politikas, buvęs prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas (m. 2021 m.).
• 1953 m. – Martis Koskeniemis, suomių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, diplomatas, Helsinkio universiteto profesorius, Eriko Castrén tarptautinės teisės ir žmogaus teisių instituto direktorius.
• 1958 m. – Viktoras Mardusinas, Rusijos laivyno admirolas.
• 1959 m. – Lukas Besonas, prancūzų režisierius.
• 1969 m. – Vasilijus Michailovičius Ivančiukas, Ukrainos šachmatų didmeistris.
• 1970 m. – Dana Elaine Owens (Queen Latifah), amerikiečių reperė, dainininkė, aktorė.
• 1974 m. – Arsi Ilari Harju, suomių rutulio stūmikas. 2000 m. Sidnėjuje vykusiose olimpinėse žaidynėse Harju nustūmė rutulį 21 m 29 cm ir iškovojo aukso medalį. 2001 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate Harju užėmė trečią vietą (rezultatas – 20 m 93 cm).
• 1977 m. – Vilis Sanjolis, futbolininkas, buvęs Prancūzijos rinktinės gynėjas.
• 1980 m. – Alexei Konstantinovich Yagudin, rusų dailiojo čiuožimo meistras^[5].
• 1982 m. – Timas Glokas, automobilių sporto lenktynininkas. 2004 m. Formulės 1 sezone jis tapo vienu iš kelių pilotų, kuris pelnė taškus savo pirmose Formulės 1 lenktynėse. 2007 m. jis tapo GP2 serijos čempionu.
• 1986 m. – Li Lykke Timotej Zachrisson, indie rock stiliaus dainininkė.

Neaprašyti

• 1842 – Stefanas Malarmė (Stephane Mallarme), prancūzų poetas simbolistas.

Mirtys

• 235 m. – Markas Aurelijus Severas Aleksandras, Romos imperatorius (222–235 m.), priklausęs Severų dinastijai (g. 208 m.).
• 1584 m. – Ivanas Vasilevičius, Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras (nuo 1547 m.) valdęs 1533 m. – 1584 m. (išskyrus 1575–1576 m., kai nominaliai caru buvo Simeonas Bekbulatovičius)^[6] (g. 1530 m.).
• 1745 m. – Seras Robertas Valpolas, pirmasis Orfordo grafas, britų politikas, laikomas pirmuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. Nors ministro pirmininko pareigos tuo laiku nebuvo pripažįstamos nei teisiame nei oficialiame lygmenyse, Valpolas vistiek yra pripažįstamas de facto ėjęs premjero pareigas dėl jo paties įtakos ministrų kabinetui (g. 1676 m.).
• 1900 m. – António Pereira Nobre, portugalų poetas, kurio darbai priklauso ultraromantiškai poezijos srovei, pasižymi simbolistika, nostalgija. Jis priklauso XIX amžiaus portugalų rašytojų kartai (g. 1867 m.).
• 1913 m. – Jurgis I, Graikijos karalius nuo 1863 iki 1913 metų. Jis buvo Danijos karaliaus Kristiano IX antrasis sūnus^[7] (g. 1845 m.).
• 1920 m. – Hermann Oldenberg, vokiečių indologas ir budologas, vienas reikšmingiausių Vedų ir ankstyvojo budizmo specialistas (g. 1854 m.).
• 1947 m. – William C. Durant, vienas iš amerikiečių automobilių industrijos pradininkų, General Motors ir Chevrolet įkurėjas, bei žmogus sukūręs holdingo sistema su skirtingomis markėmis ir automobilis linijomis (g. 1861 m.).
• 1965 m. – Farukas I, Egipto karalius (g. 1920 m.).
• 1971 m. – Volfgangas La Baumas, vokiečių archeologas (g. 1885 m.).
• 1980 m. – Erichas Fromas, Vokietijos ir JAV psichologas bei filosofas humanistas, vienas neofroidizmo ir froido – marksizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų. Buvo neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys. Jo teoriniai modeliai įtakojo pozityviosios psichologijos susikūrimą XX a. pabaigoje (g. 1900 m.).
• 1991 m. – Henrikas Kučinskis, organinės chemijos mokslų daktaras ir profesorius, Lenkijos Mokslų akademijos tikrasis narys (g. 1909 m.).
• 2008 m. – Anthony Minghella, britų kino režisierius ir scenaristas, ypač garsus filmais Anglas ligonis bei Talentingasis misteris Riplis (g. 1954 m.).

Neaprašyti

• 1768 – Lorensas Sternas (Laurence Sterne), airių rašytojas, vienas žymiausių švietimo epochos sentimentalizmo atstovų.