Kvapnusis gvazdikmedis

Kvapnieji gvazdikmedžiai yra žemi arba vidutinio aukščio (iki 20 m) visžaliai medžiai, galintys sulaukti iki 100 metų amžiaus.^[2] Lapai eliptiški, 7–12 cm ilgio ir 3–5 cm pločio. Žiedai varijuoja tarp rusvos ir baltos spalvos, kvapnūs, ant 4 cm ilgio kotelių su iki 10 mm ilgio žiedlapiais. Vaisiai – apie 2,5 cm ilgio kaulavaisiai. Medžiai kilę iš dabartinės Indonezijos salų, bet dabar auginami daugelyje tropinio klimato šalių.^[3]

Kaip prieskonis plačiai naudojami neprasiskleidę kvapniųjų gvazdikmedžių žiedai (žiedų pumpurai), vadinami gvazdikėliais. Jų kvapas intensyvus, labai aromatingas ir saldus, o skonis – stiprus deginantis.

Gvazdikėlių dedama į daugelį populiarių prieskonių mišinių: kinišką penkių prieskonių mišinį, kario miltelius, iš šiaurės Indijos kilusį garam masala, arabišką baharat, klasikinį prancūzišką keturių prieskonių mišinį quatre épices. Taip pat yra sudėtinė kai kurių alkoholinių gėrimų, kaip kad vermuto, dalis.^[4]

Indonezijoje paplitusi cigarečių rūšis kretek, kurios gaminamos iš tabako, gvazdikėlių ir kitų prieskonių. Kinijoje ir Japonijoje gvazdikėlių dedama į smilkalus.^[5] Eterinis aliejus, kurio geros kokybės gvazdikėliuose yra iki 20 %, turi antibakterinių ir antiseptinių savybių, naudojamas medicinoje, kosmetikos pramonėje, dedamas į dantų pastą.^[6]

Kasmet pasaulyje pagaminama apie 180 tūkst. tonų gvazdikėlių, daugiausiai Tanzanijoje, Indonezijoje, Madagaskare, Komoruose ir Šri Lankoje.^[7]

Tūkstančiai tonų (2020 m.)[8]
1	Indonezija	133,6
2	Madagaskaras	23,9
3	Tanzanija	8,6
4	Komorai	6,8
5	Šri Lanka	6,7
	Iš viso pasaulyje	183,2

• 
  Bendras medžio vaizdas
• 
  Lapai ir žiedpumpuriai
• 
  Džiovinti žiedpumpuriai – gvazdikėliai
• 
  Saulėje džiovinami gvazdikėliai