Lapkričio 24

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Mantvinas – Žybartas – Gerardas

Įvykiai

• 1989 – priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas;
• 2004 – LR Seimo pirmininkas A. Paulauskas paskelbė pareiškimą „Dėl Rusijos Federacijos valstybės Dūmos lapkričio mėn. 23 d. pareiškimo“, kuriame išreiškė pagarbą visiems, nukentėjusiems nuo Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių. Kartu pareiškime pažymėta, kad Lietuvai Antrasis pasaulinis karas prasidėjo sovietine okupacija ir aneksija 1940 metais. Tai buvo Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo rezultatas. Noras karas baigėsi pergale prieš vieną totalitarinę ideologiją – fašizmą, tačiau kita – komunizmas – sustiprėjo ir išplito.

Gimimo dienos

• 1831 m. – Andrius Kadaras, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas.^[1] (m. 1901 m.).
• 1900 m. – Jonas Bučas, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, Vilniaus universiteto rektorius (m. 1973 m.).
• 1906 m. – Kazys Jankauskas, Lietuvos rašytojas, bibliotekininkas (m. 1996 m.).
• 1907 m. – Justinas Pilyponis, prozininkas, vienas nuotykinės ir detektyvinės lietuvių literatūros pradininkų (m. 1947 m.).
• 1910 m. – Viktoras Katilius, Lietuvos rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas (m. 1993 m.).
• 1912 m. – Juozas Kudokas, fagotininkas ir chorvedys (m. 1958 m.).
• 1925 m. – Jonas Januitis, sovietinis veikėjas, žurnalistas (m. 2003 m.).
• 1930 m. – Adolfas Laimutis Telksnys, inžinierius elektrotechnikas, informatikas, kibernetikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas (m. 2022 m.).
• 1936 m. – Bronislovas Skirsgilas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1938 m. – Zenius Jonas Jurgelaitis, inžinierius statybininkas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1939 m. – Jokimas Raila, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Vilius Antanas Geleževičius, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1942 m. – Aldona Visockienė-Krolytė, Lietuvos dailininkė keramikė, pedagogė.
• 1951 m. – Albinas Druktenis, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1952 m. – Albertas Malinauskas, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1956 m. – Ričardas Janilionis, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1959 m.:
  • Juras Abromavičius, Valstybės Saugumo Departamento (VSD) darbuotojas ir Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) savanoris, kuris 1997 m. buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune (m. 1997 m.).
  • Vidas Rašinskas, kino režisierius, scenaristas ir prodiuseris.
• 1961 m. – Rimantas Mačiulaitis, medicinos mokslų daktaras, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Eugenijus Ostapenko, Lietuvos estrados pop-scenos atlikėjas, dainų kūrėjas, kompozitorius.^[2] (m. 2021 m.).
• 1988 m. – Gediminas Žylė, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Aisčių" komandoje.

Mirtys

• 1888 m. – Mykolas Miežinis, Lietuvos kalbininkas, kunigas (g. 1827 m.).
• 1957 m. – Kazimieras Vasiliauskas, inžinierius mechanikas, profesorius, medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje (g. 1879 m.).
• 1973 m. – Petras Ločeris, Lietuvos fotografas, fotomedžiagų gamybos pradininkas Lietuvoje (g. 1892 m.).
• 1976 m.:
  • Antanas Lešinskas, Lietuvos agronomas, lepdepterologas (g. 1908 m.).
  • Leonardas Dambriūnas, Lietuvos kalbininkas, visuomenės veikėjas (g. 1906 m.).
• 1981 m. – Bronius (Bronislovas) Laurinavičius, kunigas, Lietuvos Helsinkio grupės narys (g. 1913 m.).
• 1982 m. – Alfonsas Gineitis, Lietuvos pasipriešinimo nacių ir tarybiniam okupaciniams režimams veikėjas, teisininkas (g. 1907 m.).
• 1993 m. – Bronius Aušrotas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas, žurnalistas (g. 1909 m.).
• 1996 m. – Viktoras Kybartas, lietuvių fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
• 2020 m. – Romas Jarockis, Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1963 m.).
• 2021 m. – Vytenis Albertas Zabukas, pedagogas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Seimo (1996–2000 m.) narys (g. 1940 m.).^[3]

Įvykiai

• 1842 – Pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas;
• 1874 – Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą;
• 1992 – Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktuvui nukritus, žuvo 141 žmogus;
• 2007 – Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Gimimo dienos

• 1072 m. – Bagratas IV, Gruzijos karalius (g. 1018)
• 1632 m. – Benediktas Spinoza, naujųjų amžių filosofas, proto religijos pagrindėjas (m. 1677 m.).
• 1655 m. – Karolis XI, 1660–1697 m. Švedijos karalius (m. 1697 m.).
• 1670 m. – Johanas Heinrichas Lizijus, Prūsijos evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas, teologijos daktaras. Pirmasis karaliaus 1717 m. paskirtas Prūsijos lietuviškų mokyklų ir bažnyčių prižiūrėtojas, pietizmo skelbėjas Mažojoje Lietuvoje (m. 1731 m.).
• 1729 m. – Aleksandras Vasiljevičius Suvorovas, rusų karvedys, generalisimas, vienas didžiausių Naujųjų laikų karinių strategų. Jis nėra pralaimėjęs nei vieno mūšio, taip pat pagarsėjo, kai pervedė armiją per Alpes (m. 1800 m.).
• 1784 m. – Zakarijus Teiloras, JAV politikas, 12-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (ėjęs pareigas 1849–1850 m.), karininkas (m. 1850 m.).
• 1864 m. – Anri Tulūz de Lotrekas, žymus XIX a. pabaigos Prancūzijos dailininkas, vienas iš garsiausių dailės postimpresionizmo atstovų (m. 1901 m.).
• 1873 m. – Julijus Martovas, Rusijos socialdemokratijos veikėjas (m. 1923 m.).
• 1876 m. – Valteris Berlis Grifinas, pasaulinio garso architektas. Jis labiausiai išgarsėjo Australijos projektais (m. 1937 m.).
• 1885 m. – Ana Luizė Strong, dvidešimto amžiaus Amerikos žurnalistė ir socialinė aktyvistė, labiausiai žinoma dėl savo reportažų apie komunistų judėjimą Sovietų Sąjungoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje. Pati žurnalistė buvo aktyvi komunizmo šalininkė.
• 1896 m. – Čarlzas Lučianas, legendinis italų kilmės JAV gangsteris, po Kastelamarezės karo įkūręs mafijos Sindikatą (m. 1962 m.).
• 1938 m. – Oscar Palmer Robertson, buvęs profesionalus JAV krepšininkas. 1996 m. Robertson buvo įtrauktas NBA 50-mečio Visų laikų komandą.
• 1942 m. – Bilis Konolis, škotų aktorius^[4].
• 1954 m. – Emiras Nemanja Kusturica, Bosnijos serbų režisierius.
• 1955 m. – Elvis Reimonas (Clem Burke), amerikiečių būgnininkas (The Ramones)^[5].
• 1962 m. – Džonas Skvairas, britų gitaristas (The Stone Roses)^[6].
• 1964 m. – Tonis Rombola, amerikiečių gitaristas (Godsmack)^[7].
• 1968 m. – Driū Henris, profesionalus angliškojo biliardo žaidėjas. Gyvena Škotijoje.
• 1977 m. – Kolinas Henksas, amerikiečių aktorius^[8].
• 1978 m. – Katherine Marie Heigl, Emmy apdovanota amerikiečių aktorė.
• 1983 m. – Dynas Eštonas, anglų futbolininkas^[9].
• 1986 m. – Micaela Belén Vázquez, argentiniečių aktorė. Suvaidino populiariuose argentiniečių serialuose „Rebelde way“, „Floricienta “ir „Chiquititas“.

Mirtys

• 62 m. – Aulijus Persijus Flakus (lot. Aulus Persius Flaccus) - romėnų poetas, satyrikas (g. 34 m. gruodžio 4 d.)
• 1715 m. – Jadvyga Eleonora iš Šlėzvigo-Holšteino-Gotorpo, Oldenburgo dinastijos princesė, Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo žmona (g. 1636 m.).
• 1880 m. – Napoléon-Henri Reber, prancūzų kompozitorius^[10] (g. 1807 m.).
• 1906 m. – Simonas Gregorčičius, slovėnų poetas ir kunigas (g. 1844 m.).
• 1963 m. – Lee Harvey Oswald, remiantis trijų JAV vyriausybės sudarytų specialiųjų komisijų išvadomis, buvo JAV prezidento Džono Kenedžio žudikas (g. 1939 m.).
• 1980 m. – Gabriel Casaccia Bibolini, Paragvajaus rašytojas (g. 1907 m.).
• 1991 m. – Fredis Merkuris, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip britų roko grupės Queen dainų autorius, vokalistas ir pianistas. Atlikėjas pasižymėjo stipriu vokalu ir ryškiais pasirodymais scenoje (g. 1946 m.).
• 1995 m. – Benjamin „Kairiarankis“ Ruggiero, Niujorko mafijos Bonanno šeimos narys (g. 1926 m.).
• 2002 m. – John Rawls, buvo amerikiečių filosofas, Harvardo Universiteto politinės filosofijos profesorius ir knygų autorius. Anglakalbėse šalyse jis laikomas vienu svarbiausių XX a. politinių filosofų, o bendrai laikomas įtakingiausiu liberalizmo šalininku po John Stuart Mill (g. 1921 m.).
• 2020 m. – Mamadou Tandja, buvęs Nigerio prezidentas (g. 1938 m.).