Panamos dokumentai
Panamos dokumentai – paviešintas 11,5 milijono konfidencialių dokumentų rinkinys, suteikiantis išsamią informaciją apie daugiau nei 214 000 lengvatinio apmokestinimo bendrovių. Tokį sąrašą, į kurį įtrauktos akcininkų ir įmonių direktorių tapatybės, parengė Panamos įmonių paslaugų teikėjas „Mossack Fonseca“. Šie dokumentai parodo, kaip turtingi asmenys, įskaitant valstybės pareigūnus, slėpė savo turtą nuo visuomenės. Dokumentų paskelbimo metu buvo atskleisti penki tuo metu dar buvę valstybės vadovai iš Argentinos, Islandijos, Saudo Arabijos, Ukrainos ir Jungtinių Arabų Emyratų; taip pat valstybės pareigūnai, artimi giminaičiai ir įvairių vyriausybių vadovų partneriai daugiau nei keturiasdešimtyje kitų šalių. Didžiosios Britanijos Mergelių Salos tapo namais pusei paviešintų įmonių, o Honkonge įsikūrė bankų filialai, advokatų kontoros ir tarpininkai.[1]
Nors nuotoliniai verslo objektai nepažeidžia įstatymų, atlikto tyrimo metu buvo pranešta, kad kai kurios iš įtrauktų į tyrimą įmonių gali būti naudojamos neteisėtais tikslais, įskaitant sukčiavimą, prekybą narkotikais ir mokesčių vengimą.[2]
Anoniminis šaltinis, pasivadinęs „John Doe“, 2015 m. pradžioje padarė dokumentus prieinamus Vokietijos laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“. Informacija iš šio informatoriaus[3] apima laikotarpį nuo 1970 m. ir užima 2,6 terabaitus duomenų. Atsižvelgiant į informacijos nutekėjimo mastą, laikraštis pasitelkė į pagalbą Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumą (ICIJ), kuris išplatino dokumentus tolimesniam tyrimui ir analizei tarp 400 žurnalistų 107 žiniasklaidos organizacijose iš 76 šalių.[4] Pirmieji reportažai, remiantis Panamos popieriais, o tiksliau – 149 dokumentais, buvo publikuojami 2016 m. balandžio 3 d. 2016 m. gegužę ICIJ ketina atskleisti visą dokumentuose minimų įmonių sąrašą.[5]
Pagrindinė informacija
Nors oficialaus apibrėžimo nėra, jurisdikcija paprastai laikomas lengvatinio apmokestinimo bendrovės finansų centras, kartais neoficialiai vadinamas mokesčių saugykla (angl. tax haven), kai jo bankininkystės infrastruktūra:
- Pirmiausia teikia paslaugas žmonėms ar įmonėms, kurie nėra jos gyventojai.
- Reikalauja mažai arba jokios informacijos prieš užsiimant verslu.
- Išskaičiuoja mažus mokesčius.[6]
Tokios jurisdikcijos klientams gali reikėti nuotolinių banko sąskaitų dėl bet kokių priežasčių, tarp kurių yra visiškai legalios ir etiškai nepriekaištingos.[7] Tačiau, „labiausiai akivaizdus lengvatinių mokesčių centrų naudojimas yra siekis išvengti mokesčių“, kaip teigia žurnalistai ir tyrėjai iš „The Economist“ ir „Tax Justice Network“.[8][9] Igor Angelini, Europolio Finansinės žvalgybos grupės vadovas, pasisakė, kad lengvatinių mokesčių centrus naudojančios kompanijos „atlieka svarbų vaidmenį didelio masto pinigų plovimo veikloje“ ir kad tokios kompanijos paprastai reiškia „kyšio persiuntimą“.[10]
Advokatų kontoros paprastai vaidina pagrindinį vaidmenį lengvatinių mokesčių centrų finansinėse operacijose.[9] „Mossack Fonseca“ advokatų kontora Panamoje, kurios darbo produktas buvo nutekintas Panamos popieriuose, yra viena didžiausių rinkoje.[11] Paslaugos klientams apima fikcinių įmonių inkorporavimą ir valdymą draugiškomis jurisdikcijomis.[12] Tai apima „sudėtingų fikcinių įmonių struktūrų“ kūrimą, kas, nors ir yra legalu, taip pat leidžia įmonės klientams „veikti už dažnai nepralaužiamos paslapčių sienos“.[7] Paviešinti dokumentai atskleidžia kai kurias painias, hierarchiškas ir multinacionalines korporacines struktūras.[13]
„Mossack Fonseca“ veikė daugiau nei 300 000 įmonių vardu, iš kurių dauguma buvo registruotos finansiniuose centruose, kurie yra Jungtinės Karalystės užjūrio valdos.[12] Įmonė dirba kartu su didžiausiomis pasaulio finansinėmis institucijomis: Deutsche Bank, HSBC, Société Générale, Credit Suisse, UBS, Commerzbank ir Nordea.[14][15]
Duomenų nutekėjimo grafikas ir logistika
Daugiau nei vieneri metai prieš 2016 m. balandį įvykusį dokumentų paviešinimą,[16] anoniminis šaltinis, pasivadinęs John Doe, pasiūlė Vokietijos laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ (SZ) didelį rinkinį slaptų banko dokumentų. Laikraštis sutiko juos priimti ir per metus gavo 2,6 terabaito duomenų, talpinančių „Mossack Fonseca“ dokumentus apie[17] 214 488 lengvatinių mokesčių centrų (angl. offshore).[18] 11,5 milijono paskleistų dokumentų buvo sukurti nuo 1970 m. iki 2015 m. įmonėje „Mossack Fonseca“.[11]