Prienai

Miesto vardas tikriausiai yra asmenvardinis vietovardis – dar ir dabar yra tokia pavardė. Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.^[4]

Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Miesto prieigose prie kelio į Kauną stūkso Mačiūnų (Prienų) piliakalnis.

Per Prienus eina magistralinis kelias:

•  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė 
•  E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas 

Krašto keliai:

•  189  Prienai–Skriaudžiai  į šiaurės vakarus
•  130  Kaunas–Prienai–Alytus  iš šiaurės į pietus

Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.

Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie dvaro. 1609 m. jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. 1782 m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai.^[5] 1785 m. įkurta popieriaus dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas prie Popierinės tvenkinio). Joje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kokybės popierių. 1791 m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir herbą.

XIX a. miestas kiek išaugo – 1827 m. buvo 1972, o 1897 m. 2477 gyventojai. XIX a. pabaigoje Prienai – Marijampolės apskrities miestas.^[6]

1924 m. balandį Prienus nusiaubė didžiulis potvynis.^[7] 1933 m. rytiniame miesto pakraštyje buvo pradėtos statyti kareivinės Ldk Kęstučio penktojo pulko kariams. 1937 m. lapkričio 14 d. kareivinių teritorijoje ant Nemuno kranto atidengtas ~10 metrų aukščio Kęstučio paminklas.^[8]

Pokario laikotarpiu apylinkėse veikė Tauro apygardos, Geležinio Vilko partizanų rinktinės partizanai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).

1996 m. patvirtintas naujasis Prienų herbas.

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2021 m.
1800 m.	1827 m.	1897 m.sur.[9]	1898 m.*[2]	1923 m.sur.[10]	1939 m.	1959 m.sur.[11]	1970 m.sur.[12]	1976 m.[13][14]
952	1 972	3 778	3 500	3 260	4 200	5 423	7 550	9 300 pagal LTE[15]
1979 m.sur.[16]	1989 m.sur.[17]	2001 m.sur.[18]	2011 m.sur.[19]	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.sur.
9 398	11 909	11 353	9 867	8 848	8 610	8 514	8 452	8 796
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

Žymūs žmonės

• Aleksandras Butleris, Prienų seniūnas
• Markas Antonis Butleris, Prienų seniūnas
• Gotardas Vilhelmas Butleris (1600–1660), karūnos rūmų iždininkas, karūnos rūmų pakamaris, Prienų seniūnas, Prienų pilies statybų pradininkas.
• Mykolas Butleris (1715–1782), Prienų seniūnas
• Maksimilijanas Tareiva (1832–1864), dvasininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis
• Nikodemas Silvanavičius (1834–1919), dailininkas, nuo 1901 m. gyvenęs Prienuose ir Birštone, miręs Prienuose. Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas.
• Jonas Mačys-Kėkštas (1867–1902), poetas ir publicistas, palaidotas Prienuose.
• Bernard Revel (1885–1940), rabinas, pedagogas.
• Joseph Gottfarstein (1903–1980), vokiečių istorikas ir filologas.
• Bluma Zeigarnik (1900–1988), rusų psichologė.
• Antanas Maceina (1906–1987), g. Bagrėne, mokėsi Prienų gimnazijoje, žymus lietuvių filosofas.
• Jonas Kazlauskas (1930–1970), kalbininkas.
• Justinas Marcinkevičius (1930–2011), poetas, mokėsi Prienuose.
• Vytautas Petkevičius (1930–2008), rašytojas.
• Aldona Klimavičiūtė (g. 1940 m.), irkluotoja.
• Markas Zingeris (1947–2023), rašytojas.
• Alvydas Juocevičius (g. 1951 m.), medicinos mokslų daktaras, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
• Virginijus Šeškus (g. 1967 m.), krepšinio treneris.
• Mantė Kvederavičiūtė (g. 1990 m.), krepšininkė.
• Algirdas Bendaravičius (g. 1991 m.), irkluotojas.

• Prienų Žiburio gimnazija
• Prienų Revuonos pagrindinė mokykla
• Prienų Ąžuolo progimnazija
• Prienų specialioji mokykla (reorganizuota)
• Prienų jaunimo mokykla (reorganizuota)
• Prienų meno mokykla
• Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka

Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, įkūrus popieriaus fabriką – malūną. 1868 m. Prienuose įsteigtas alaus bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki 1941 m.

Šiuo metu, vienas įžymesnių ir didesnių objektų – vienintelė buvosioje TSRS veikianti sklandytuvų gamykla AB „Sportinė aviacija“. Įmonė įkurta 1969 m. Čia dirbo ir konstruktorius Balys Karvelis, sukūręs pirmą stiklaplastikio sklandytuvą BK-7, geriau žinomą kaip „Lietuva“.

Taip pat veikia UAB „Termikas“, AB „Nerka“, užsiimanti orlaivių remontu.

Sportinę veiklą vykdo Kauno parašiutininkų ir Kauno apskrities sporto klubai. Miesto krepšinio klubas Prienų Rūdupis 2009 m. sezone tapo NKL čempionais, o 2009–2010 sezone pateko į LKL. Taip pat veikia Aviakonstruktorių federacijos centras – Prienų aviakonstruktorių klubas. Mieste įsikūrę FK Rūdupis Prienai ir FK Ąžuolas Prienai futbolo klubai. 2011 m. LKL sezone užėmė 3-iąją, vietą.

Pociūnuose ypač gerai išvystytas aviacijos ir parašiutinio sporto sektorius.

• 
  Stogastulpis Revuonos parke
• 
  „Žiburio“ gimnazija
• 
  Vandens malūnas dvarvietėje
• 
  Senoji popieriaus dirbtuvė
• 
  Prienų arena

• Prienai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 225 psl.