Tony Curtis
| Tony Curtis | |
|---|---|
 | |
| T. Kertisas 1958 m. | |
| Gimė | 1925 m. birželio 3 d. Niujorkas,  JAV |
| Mirė | 2010 m. rugsėjo 29 d. (85 metai) Hendersonas, JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | 6 |
| Vaikai | 6 |
| Veikla | aktorius |
Tonis Kertisas (angl. Tony Curtis, tikrasis vardas Bernard Schwartz, 1925 m. birželio 3 d. Niujorkas, JAV – 2010 m. rugsėjo 29 d. Hendersonas, JAV) – XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose populiarus amerikiečių aktorius, kaip geriausias vyriško vaidmens atlikėjas filme „Sukaustyti viena grandine“ („The Defiant Ones“, 1958) nominuotas „Oskarui“, „Auksiniam gaubliui“ ir BAFTA apdovanojimui.[1] Atliko labai įvairius vaidmenis, iš viso vaidino daugiau kaip 100-e filmų, karjeros pabaigoje daug dėmesio skyrė televizijai.[2]
Biografija
Tonis Kertisas gimė kaip Bernardas Švarcas (Bernard Schwartz), jis buvo vyriausias iš trijų vaikų Helenos (Helen, mergautinė pav. Klein) ir Emanuelio Švarco (Emanuel Schwartz) šeimoje. Jo tėvai buvo žydai imigrantai iš Matesalkos miesto Vengrijoje. Šeima labai skurdo, nes darbą turėjo tik tėvas, jis buvo siuvėjas. Tėvai dėl pinigų stygiaus dažnai pykdavosi, ir vengdamas šeimos nesutarimų T. Kertisas ėmė lankytis kine. 1935 m. Švarcų finansinė padėtis pasidarė tokia sunki, kad, negalėdami išlaikyti vaikų, tėvai juos trumpam atidavė į našlaičių namus. Nuo mažens įpratęs rūpintis jaunesniuoju broliuku Julijumi (Julius) našlaičių namuose T. Kertisas su juo tapo dar artimesnis.[3]
1938 m., prieš pat T. Kertiso Bar micvą, jo brolis Julijus pateko po sunkvežimiu ir žuvo. T. Kertiso tėvai nusprendė, kad geriausias būdas jam ateityje nepatirti skurdo – įgyti formalųjį išsilavinimą, tačiau T. Kertisas tokio kelio atsisakė.[3] Per Antrąjį pasaulinį karą, po Perl Harboro užpuolimo, T. Kertisas buvo pašauktas į kariuomenę ir ligi karo pabaigos (1945 m.) tarnavo povandeniniame laive „USS Proteus“, buvo mūšių su Japonija liudininkas.[4][5]
Grįžęs iš kariuomenės T. Kertisas sužinojo, jog įstatymas dėl kariškių jam leis nemokamai studijuoti aktorystę, apie kurią jis svajojo. Dalyvavo Niujorko dramos dirbtuvių peržiūrose ir 1947 m. pradžioje įstojo mokytis. Vaidino ne vienoje pjesėje, tarp jų „Dvyliktoji naktis“ („Twelfth Night“) ir „Auksinis berniukas“ („Golden Boy“). Susipažino su neįžymia teatro agente Džoise Selznik (Joyce Selznick), kino prodiuserio Deivido O. Selzniko dukterėčia. Dž. Selznik T. Kertisą supažindino su dėde ir T. Kertisas su kino kompanija „Universal Pictures“ pasirašė 7-erių metų sutartį.[3] Savo vardą iš Bernardo Švarco pakeitė į aktoriui tinkamesnį Entonį Kertisą, sudarytą iš jo mėgstamiausio romano „Anthony Adverse“ (1933) veikėjo vardo ir mylimo dėdės Janušo Kertizo (Janush Kertiz) suanglintos pavardės. Po 8-ojo filmo aktorius tapo Toniu Kertisu – Tony Curtis (Tony – Anthony trumpinys).[6] T. Kertisas pradžioje mažo biudžeto filmuose atlikdavo nedidelius, bet neįprastus vaidmenis ir kūrė savo, kaip aktoriaus, reputaciją. Pirmąjį kartą į jį buvo atkreiptas didesnis dėmesys, kai jis dvi minutes vaidino filme „Susikryžiavimas“ („Criss Cross“, 1949), kur šokdamas su moterimi sukelia kito vyro pavydą. Dėl šio vaidmens keletą ateinančių metų jam buvo skiriami tipiški „sunkiasvoriai“ personažai, pavyzdžiui, filme „Miestas anapus upės“ („City Across the River“, 1949) jis vaidino gaujos narį.[3]
T. Kertisas toliau atlikdavo bet kokius jam siūlomus vaidmenis, kol 1949 m. pabaigoje jam pasitaikė proga atsiskleisti koviniame vesterne „Kalnagūbris“ („Sierra“, 1950). Dėl vaidmens šiame filme T. Kertisui pavyko gauti vaidmenį didelio biudžeto filme „Vinčesteris '73“ („Winchester '73“, 1950). Jame T. Kertisas vaidino labai trumpai, tačiau turėjo galimybę pasirodyti drauge su Holivudo legenda Džeimsu Stiuartu.[3]
Karjerai kylant, aktorius norėjo vaidinti visuomeniškai reikšminguose, žiūrovams metančiuose iššūkį filmuose, todėl vaidino, pavyzdžiui, filmuose „Sukaustyti viena grandine“ (1958) ir „Spartakas“ („Spartacus“, 1960). Jam buvo patarę „Spartake“ neatlikti antraeilio pagalbininko vaidmens, nustelbtam įžymiojo Kerko Daglaso, bet jam tai nerūpėjo, nes juodu abu neseniai buvo atlikę pagrindinius vaidmenis filme „Vikingai“ („The Vikings“, 1958).[3] Vienas ryškiausių T. Kertiso vaidmenų – komedijoje „Džiaze tik merginos“.[3] 7-ajame dešimtmetyje tęsęs kino aktoriaus karjerą, 8-ajame liovėsi dalyvavęs didžiuosiuose Holivudo projektuose ir perėjo į televiziją.
T. Kertisas buvo vedęs šešis kartus:[7] 1951–1962 m. aktorę Džanetą Ly (Janet Leigh), 1963–1968 m. vokiečių aktorę Kristinę Kaufman (Christine Kaufmann), 1968–1982 m. Leslę Alen (Leslie Allen), 1984–1992 m. Andrėją Savio (Andrea Savio), 1993–1994 m. Lizą Doič (Lisa Deutsch) ir nuo 1998 m. iki mirties Džilę Vandenberg (Jill Vandenberg).[8] Iš viso jis susilaukė šešių vaikų, tarp jų dukterų aktorių Kelės Kertis, Džeimės Ly Kertis ir Alegros Kertis.[9]
T. Kertisas sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga ir 2010 m. liepos 8 d. buvo paguldytas į Las Vegaso ligoninę po to, kai pasirašinėdamas knygas Hendersone, Nevados valstijoje, kur jis gyveno, patyrė astmos priepuolį.[10] Sustojus širdžiai, 2010 m. rugsėjo 29 d. jis mirė Hendersone savo namuose. Jam buvo 85-eri.[11][12][13] 2010 m. spalio 4 d. palaidotas Palmių memorialinio parko kapinėse Hendersone. Be kitų, jo laidotuvėse dalyvavo aktorius Arnoldas Švarcenegeris.[14][15] Likus penkiems mėnesiams iki mirties jis perrašė testamentą, jame išvardydamas visus savo vaikus ir be jokio paaiškinimo jiems neskirdamas palikimo, bet visą turtą užrašydamas žmonai.[16][17][18]