Vidiniai Hebridai

Vidiniai Hebridai (škot. gėl. Na h-Eileanan a-staigh, „vidinės salos“) – salynas į vakarus nuo Škotijos, į pietryčius nuo Išorinių Hebridų. Kartu šios salos sudaro Hebridus, kur vyrauja švelnus jūrinis klimatas. Salyną sudaro 36 gyvenamos ir 43 negyvenamos salos, didesnės nei 30 hektarų. Pagrindiniai pajamų šaltiniai yra turizmas, žemės ūkis, žvejyba ir viskio distiliavimas. Šiais laikais Vidiniai Hebridai priklauso dviem vietinėm valdžiom: viena pietuose, kita šiaurėje. Bendras salų plotas yra apie 412 850 hektarų, o jose gyvena 18 257 žmonės (2001 m.)^[1]. Vidutinis gyventojų tankumas yra truputį didesnis nei 4 žm./km².

Salose yra daug priešistorinių struktūrų. Daug jų atsirado prieš salas paminint romėnų ir graikų rašytojams. Seniausi žinomi salų gyventojai buvo piktai šiaurėje ir gėlai iš Dál Riata karalystės pietuose. Vidinius Hebridus 400 metų valdė vikingai, kol jie atiteko Škotijai Perto sutartimi 1266 m. Po to salas valdė įvairūs škotų klanai, kurių svarbiausi yra Maklynai, Maklaudai ir Makdonaldai. Prievartinis žmonių išvarymas Škotijos kalnyne XIX a. smarkiai atsiliepė gyventojų skaičiui salose ir tik dabar jis nustojo mažėti.

Susisiekimas iš esmės vyksta tik jūra, daug kur kursuoja keltai. Škotų gėlų kalba vis dar labai paplitusi salose.