Šakiai

Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakiai yra asmenvardinis vietovardis. Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.^[4]

Be to, yra versijų, kildinančių miesto vardą nuo žodžio šaka, šakotas miškas arba šakės.^[5] Pastarosiomis versijomis dažniausiai remiasi liaudies etimologija. Viena istorija teigia, kad dabartinio miesto vietoje senovėje augęs didelis šakotas miškas, šalia kurio įsikūrusi sodyba, o vėliau ir kaimas. Kita teigia, kad gilioje senovėje šioje vietoje buvusi didelė loma ar pelkė, prie kurios įsikūręs mažas kaimelis. Į jį norintys atvažiuoti žmonės turėdavę vežti ir kloti į tą pelkę šakas. Paklausti, kuriuo keliu važiuoja, žmonės taip ir atsakydavo – per „šakas“, važiuosime „į šakas“. Dar vienas miesto vardo aiškinimas susijęs su šakėmis. Labai seniai čia buvo garsus meistras, kuris dirbdavęs šakes, o jos buvusios tokios puikios, kad jų pirkti žmonės važiuodavę iš tolimų kraštų.^[6]

Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties, Šešupės žemumoje.

Šakių pagrindiniai keliai:

• Krašto keliai:
  •  138  Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai  į pietus
  •  140  Kaunas–Zapyškis–Šakiai  į rytus
  •  137  Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas  rytinis aplinkkelis.
• Rajoniniai keliai:
  •  3801  Šakiai–Plokščiai 
  •  3806  Šakiai–Slavikai 
  •  3810  Šakiai–Prūseliai 
  •  3837  Šakiai–Bridžiai 
  •  3838  Šakiai–Matuliai 

XVI a. čia buvo Gelgaudiškio dvaro palivarkas. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai, kurie miestui išrūpino prekybines teises. Žydams leista laikyti smukles. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo Teodoro fon Koidelio žinion.

1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. XIX a. pabaigoje Šakiai – Naumiesčio apskrities miestas.^[7]

Per II pasaulinį karą miestą sugriovė rusų armija, Batiškių miške nužudyta apie 1000–1200 žmonių, daugiausia žydų. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas.

1998 m. patvirtintas Šakių herbas. 2015 m. birželio 26 d. atvertas Šakių karilionas – 10 m pločio plieno konstrukcijos 24 varpų karilionas.

Demografinė raida tarp 1797 m. ir 2021 m.
1797 m.[8]	1862 m.[8]	1888 m.[9]	1897 m.sur.	1903 m.*[2]	1923 m.sur.[10]	1942 m.sur.
1 500	3 443	3 629	2 211	2 900	2 044	2 136
1970 m.sur.[11]	1976 m.[12][13]	1979 m.sur.[14]	1989 m.sur.[15]	2001 m.sur.[16]	2011 m.sur.[17]	2021 m.sur.[18]
4 223	5 000	5 955	7 226	6 795	6 051	5 462
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Šnekta

Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė Rima Bacevičiūtė).

Tautinė sudėtis

Žymūs žmonės

• Vincas Kudirka (1858–1899) – 1890–1894 m. Šakiuose dirbęs gydytoju, čia subūręs styginių instrumentų ansamblį.
• Aron Friedmann (1855–1936) – žydų kilmės Vokietijos sinagogų muzikos kompozitorius.
• Edmundas Steponaitis (1892–1908) – poetas, prozininkas, vertėjas.
• Vladas Tautkevičius (1919–1977) – teatro aktorius.
• Zygmunt Kęstowicz (1921–2007) – Lenkijos aktorius.
• Vytautas Alksninis (1930–2023) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, energetikos inžinierius.
• Kęstutis Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūros tyrinėtojas, daktaras.
• Virgilijus Juozas Čepaitis (g. 1937 m.) – literatas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
• Pranas Dragūnaitis (g. 1938 m.) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• Jūratė Gustaitė (g. 1939 m.) – muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• Birutė Bražinskaitė-Jakštienė (1940–2022) – LRT televizijos žurnalistė ir režisierė.
• Algimantas Jonas Kuras (g. 1940 m.) – tapytojas.
• Leonas Pranulis (1940–2008) – vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.
• Zita Subačienė (g. 1942 m.) – geografijos mokytoja, kraštotyrininkė, muziejininkė.
• Irena Kriauzaitė (g. 1952 m.) – teatro aktorė, režisierė.
• Mindaugas Šnipas (g. 1960 m.) – skulptorius, docentas.
• Gvidonas Markevičius (g. 1969 m.) – krepšininkas.
• Dainius Adomaitis (g. 1974 m.) – krepšininkas.
• Kęstutis Smirnovas (g. 1976 m.) – sportininkas, politikas.
• Rolandas Skaisgirys (g. 1969 m.) – sportininkas, TV prodiuseris.
• Žygimantas Vaičiūnas (g. 1982 m.) – politikas.

• Šakių Žiburio gimnazija
• Šakių Varpo vidurinė mokykla
• Šakių viešoji biblioteka
• Šakių rajono meno mokykla

Nuo 2009 m. veikia modernus Šakių sporto centras.

Futbolas

• FK Jaunystė Šakiai
• FK Nadruvis Šakiai
• FK Pasakų briedis Šakiai
• FK Simas Šakiai
• FK Sukabletaškiai Šakiai
• FK Technika Šakiai
• SMK Sparta Šakiai

• Geldapė, Lenkija

• Šakiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 297 psl.
• Šakių šnektos tekstai (sud. Rima Bacevičiūtė). – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. – 212 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 9955-704-08-X

• Apylinkių žemėlapiai ir trumpa istorija Archyvuota kopija 2013-08-25 iš Wayback Machine projekto.;