Jurbarkas

Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg (asmenvardinis vietovardis). Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.^[4]

Liaudies etimologija turi kitą versiją. Anot jos, kadaise kunigaikštis Palemonas turėjęs tris sūnus – Barką, Kūną ir Spėrą. Kartą visi išplaukę Nemunu: vyriausiasis Barkas nuplaukęs iki Jūros upės, pastatęs ten pilį ir pavadinęs ją Jurbarku.^[5]

Jurbarkas įsikūręs prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai, vakarinė – Smukučiai, šiaurinė – Naujamiestis. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis ir Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas Jurbarko tiltas (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas 1978 m.). Jurbarko dvaro parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.

Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, ir apyrankės.^[6]

Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.

1382 m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį Kęstutis pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo bombardas.^[7] Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko.

Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko valsčius. 1611 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde. XIX a. pastatyti Jurbarko dvaro rūmai. Amžiaus pabaigoje Jurbarkas – Raseinių apskrities miestas.^[8]

Jurbarkas buvo vienas pirmųjų elektrifikacijos židinių. 1900–1903 m. Jurbarko dvaro savininkas kunigaikštis Vasilčikovas ant Mituvos upės pastatė didelį vandens malūną, kuriame AEG Rygos filialas įmontavo nuolatinės srovės 15 kW galios 110 V dinamo mašiną. Nuo malūno iki dvaro nutiesta elektros oro linija. Elektra buvo apšviečiami dvaro fligeliai, cerkvė, kontora ir gyvenamasis namas. Be elektrinės malūne veikė ir vilnų karšykla, verpykla, lentpjūvė. Jų darbas nenutrūkdavo net nusekus upei, nes buvo įrengtas 120 AJ lokomobilis. Tą malūną 1915 m. sudegino kraštą okupavę vokiečiai.

Tarpukaryje Mituvos žiotyse ne sezono metu glausdavosi apie dvi dešimtys laivų. Keletas jurbarkiečių turėjo savo garlaivius. 1929–1930 m. buvo rekonstruota ir išgrįsta akmenimis krantinė. 1935 m. pradėtas įrenginėti Žiemos uostas, bet visi darbai iki Antrojo pasaulinio karo taip ir nebuvo baigti.^[9]

1940 m. miestą nusiaubė gaisras, sudegė apie 400 namų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.

Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.

1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras^[10] 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, sporto centras ir mokykla. Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla
• Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
• 2 progimnazijos:
  • Jurbarko Naujamiesčio progimnazija
  • Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazija
• Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla^[11]
• lopšelis-darželis „Nykštukas“

Gyventojų registro tarnybos gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. gegužės 1 d. Jurbarko rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 30 453 gyventojai, iš jų 11 335 Jurbarko mieste, 895 gyventojai įtraukti į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nacionaliniu požiūriu – 98,7 proc. gyventojų sudaro lietuviai, 0,5 proc. rusų, 0,2 proc. vokiečių, po 0,1 proc. – ukrainiečių, lenkų, romų bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1885 m.*[3]	1897 m.sur.	1904 m.*[2]	1923 m.sur.[12]	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.[13]	1974 m.
3 000	2 869	7 400	6 490	4 409	5 200	4 422	6 541	10 500
1976 m.[14]	1979 m.sur.[15]	1989 m.sur.[16]	2001 m.sur.[17]	2011 m.sur.[18]	2015 m.	2021 m.sur.[19]	-	-
11 200	10 644	14 310	13 797	13 287	11 335	10 186	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tarmė

Jurbarko apylinkių tarmė yra vakarų aukštaičių kauniškių.^[20]

Tautinė sudėtis

Žymūs žmonės

• Juzefas Zalivskis (1797–1855), pulkininkas, 1831 m. sukilimo dalyvis.
• Jan Czeraszkiewicz (1867–1924), advokatas, mokytojas.
• Leonas Radus-Zenkavičius (1874–1946), karinis veikėjas, generolas.
• Vincas Nacevičius (1875–1943), vargonininkas, chorvedys, lietuvybės skleidėjas.
• Jonas Pocius (1876–1948), vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
• Antanas Pocius (1884–1953), vargonininkas, pianistas, dirigentas, chorvedys, pedagogas.
• Konstantinas Glinskis (1886–1938), Valstybės teatro režisierius ir aktorius, pedagogas. Jo gimtajame name įkurta memorialinė ekspozicija.
• William Zorach (1887–1966), JAV skulptorius, dailininkas, rašytojas.
• Vincas Grybas (1890–1941), skulptorius, 1929–1941 m. gyvenęs Jurbarke. Išlikęs jo namas prie parko, kuriame įrengtas memorialinis muziejus, parke pastatytas paminklas (skulptorius V. Pleškūnas, architektas E. Budreika).
• Antanas Sodeika (1890–1979), dainininkas (baritonas), Valstybės operos solistas, vargonininkas, pedagogas. Jo garbei pavadinta Jurbarko meno mokykla.
• Antanas Giedraitis-Giedrius (1892–1977), rašytojas, pedagogas, dirbęs Jurbarke. Jo garbei pavadinta miesto gimnazija. Jis išleido knygą „Mūsų Jurbarkas“.
• Juozas Bačiūnas (1893–1969), visuomenininkas, leidėjas.
• Stepas Sodeika (1903–1964), dainininkas, Valstybės ir Klaipėdos operų solistas, chorvedys, kompozitorius.
• Antanas Šabaniauskas (1903–1987), estrados dainininkas, gimęs ir kurį laiką gyvenęs Jurbarke.
• Romualdas Marcinkus (1907–1944), lakūnas, oro žvalgas.
• Arkadijus Kolesnikovas (1907–1978), hidrologas, okeanologas.
• Vitas Žilius (1911–1961), kompozitorius, dirigentas, Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ įkūrėjas.
• Sol Goldstein (1914–1992), filantropas, sionistas.
• Elena Grinaveckienė (1928–1999), kalbininkė.
• Darius Lapinskas (1934–2015), kompozitorius, dirigentas, koncertmeisteris, Čikagos naujosios operos įkūrėjas ir vadovas.
• Vytautas Juzikėnas (1945–1983), skulptorius.
• Eugenijus Remigijus Baltrušaitis (g. 1946 m.), rašytojas, dramaturgas, spaudos ir televizijos darbuotojas.
• Aleksandras Baltrūnas (1949–2005), Lietuvos matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius.
• Gintautas Alekna (g. 1956 m.), teleoperatorius, fotografas, keliautojas, ekspedicijų į tremtinių vietas „Misija Sibiras“ organizatorius ir vadovas.
• Romas Burba (1957–2022), žurnalistas.
• Loreta Levinskaitė (g. 1957 m.), choro dirigentė.
• Rūta Andriušytė-Druteikienė (g. 1957 m.), chemikė, gamtos mokslų daktarė, radiologė, atomo fizikos specialistė.
• Rasa Andriušytė-Žukienė (g. 1960 m.), menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, M. K. Čiurlionio ir XX a.dailės tyrinėtoja.
• Rimas Bružas (g. 1973 m.), žurnalistas, dokumentininkas, rašytojas.
• Karolis Bauža (g. 1987 m.), dziudo imtynininkas.
• Povilas Butkus (g. 1993 m.), choro dirigentas, vargonininkas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro chormeisteris.
• Samanta Pinaitytė-Maiskienė (g. 1995 m.), aktorė.

Garbės piliečiai

• 1995 m. Franz von Ostrowski (Xanten, Vokietija), už didžiulį indėlį organizuojant humanitarinę pagalbą Lietuvai.
• 1997 m. Richard Durbin (East St. Louis, Ilinojus, JAV), JAV senatorius, kurio motina kilusi iš Jurbarko. Jurbarko ligoninėje įsteigė vaikų reanimacijos palatą.
• 2009 m. Heinz Puttlitz (Vokietija), Berlyno kriminalinės policijos komisaras, vadovauja labdaros organizacijai „Berlyno policija padeda“, kuri nuo 1998 m. nuolat teikia labdarą ir socialinę paramą Jurbarko krašto žmonėms, įstaigoms, organizacijoms.
• 2009 m. Jonas Kubilius, matematikas, VU rektorius, apdovanotas už išskirtinius nuopelnus Lietuvai ir pasauliniam mokslui.
• 2009 m. Aloyzas Zairys, ilgametis rajono vadovas, apdovanotas už svarų indėlį į Jurbarko krašto plėtrą.
• 2011 m. Antanas Juozas Kazakevičius, 1990–1995 m. Jurbarko rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos Samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkas.
• 2011 m. Arnoldas Piročkinas, profesorius, habilituotas daktaras, kalbininkas, pedagogas.
• 2013 m. Vytautas Urbanavičius, už didelius nuopelnus Lietuvos mokslui ir aktyvią kultūrinę, švietėjišką veiklą Jurbarko krašte.
• 2016 m. Volfgangas fon Štetenas, už nuopelnus Lietuvai, ilgametį bendradarbiavimą ir nuolatinę paramą Jurbarko kraštui.

Krepšinis

• KK "Jurbarkas" krepšinio klubas.

Futbolas

• SK Brig
• FK Mituva Jurbarkas
• SK Vulkanas

Lengvoji atletika

Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas.^[24]

Ultimeitas

Jurbarke yra įsikūręs Jurbarko „Velnių“ sporto klubas, propaguojantis Ultimeito žaidimą. Tai komandinio sporto žaidimas, žaidžiamas su skraidančiu disku. Sporto klubas taip pat rengia kasmetinį ultimeito turnyrą Jurbarke „Ledinis diskas“, į kurį kasmet sukviečia stipriausias Lietuvos komandas. Turnyras vyksta paskutinį sausio šeštadienį.

Regbis

• Regbio klubas Lūšis

• Rynas, Lenkija
• Lakdalas, Belgija
• Bogensė, Danija
• Berlyno Lichtenbergo rajonas, Vokietija
• Krailsheimas, Vokietija

Jurbarko mieste yra 5 miesto dalys:

• Barkūnai
• Kalnėnai
• Naujamiestis
• Senamiestis
• Smukučiai

• Jurbarkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 568 psl.
• Jurbarkui – 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-41-4

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Jurbarkas

• Apie Jurbarką Archyvuota kopija 2006-04-23 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Jurbarkai – 2 km TAURAGĖ – 45 km	Girdžiai – 8 km Žindaičiai – 14 km Eržvilkas – 24 km
	SMALININKAI – 13 km Viešvilė – 25 km		Skirsnemunė – 10 km Raudonė – 28 km Veliuona – 36 km Seredžius – 43 km KAUNAS – 86 km
		Kiduliai – 2 km ŠAKIAI – 24 km	Lukšiai – 33 km