Bhodžpurų kalba
| Bhodžpurų kalba भोजपुरी | |
| Kalbama | Indija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | >51 mln. |
| Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų |
| Rašto sistemos | kaithi (ist.), devanagari |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | bho |
| ISO 639-3 | bho |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Bhodžpurų kalba | |
Bhodžpurų kalba (भोजपुरी = bhojpurī) – indoeuropiečių kalbų šeimos, indoarijų šakos kalba, paplitusi vidurio rytų Indijoje, istoriniame Bhodžpuro–Pūrvančalio krašte dabartinėse Biharo (vakarų), Utar Predešo (rytų) ir Džharkhando (šiaurės vakarų) valstijose. Kalbančiųjų skaičius – apie 51 mln. (2011 m.).[1] Kalbantieji – bhodžpurai. Užrašoma devanagari raštu (nuo 1948 m.), anksčiau naudotas ir kaithi raštas.
Bhodžpurų kalba išsivystė iš Magadhi prakrito[2] Ankstyviausios šios kalbos atmainos randamos VIII a. sidhų tekstuose bei budistų „Čarjapadoje“.[3] XI–XIV a. bhodžpurų kalba sukurta folklorinių tekstų, XV–XVIII a. šia kalba bhadžanus kūrė Kabyras bei kiti bhaktai. XX a. bhodžpurų literatūrą išplėtojo Bhikharis Thakuras, o 1963 m. sukurtas pirmasis filmas šia kalba.[4]
Bhodžpurų kalba artima maithilių bei magadhų kalboms, su jomis sudaro Biharo kalbų pošakį. Morfologiškai ir fonetiškai artimesnė rytų indoarijų kalboms (orijų, bengalų), o ne hindi (nors leksika skiriasi nedaug).[5] Bhodžpurų kalba skirstoma į 4 pagrindines tarmes:
- standartinė pietų bhodžpurų (Buksaras, Sasaramas, Bhabhua, Čhapra, Syvanas, Varanasis)
- standartinė šiaurės bhodžpurų (Motihari, Betija, Kušinagaras, Gorakhpuras, Basti)
- vakarų bhodžpurų (Varanasio apylinkės, Azmagarhas, Mirzapuras)
- nagpurija bhodžpurų arba sadri (Džharkhandas)
Be to, iš Bhodžpuro kilę indai, išgabenti darbams į kitas britų kolonijas sukūrė savitas šnektas – Fidžio hindi, Karibų hindustani (Trinidadas ir Tobagas, Surinamas, Gajana), Mauricijos bhodžpurų, Naitali (Pietų Afrikos bhodžpurų).[6]
Bhodžpurų kalba leidžiami laikraščiai, žurnalai, veikia televizijos kanalai. Džharkhande turi mažumų kalbos statusą.[7]