Gegužės 7

Šventės

• Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;
• Bulgarija – Radijo ir televizijos diena.

Vardadieniai

Butautas – Dana – Danutė – Domicelė – Domicijonas – Rimtė – Stanislovas

Įvykiai

• 1863 – 1863-1864 m. sukilimas: prasidėjo Biržų kautynės (tęsėsi iki gegužės 9 d.);
• 1904 – panaikintas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas;
• 1937 – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione;
• 1995 – pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos bevizio režimo sutartis.

Gimimo dienos

• 1867 m. – Juozas Sriuoginis, Romos katalikų kunigas, knygnešių rėmėjas (m. 1943 m.).
• 1880 m. – Mykolas Romeris, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų (m. 1945 m.).
• 1901 m. – Kazys Babickas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas, inžinierius elektrotechnikas (m. 1968 m.).
• 1902 m. – Stasys Paliulis, Lietuvos pedagogas, žymus tautosakos rinkėjas, sutartinių bei instrumentinės muzikos tyrinėtojas ir propaguotojas. Jo dėka Lietuvoje tapo populiarūs skudučiai (m. 1996 m.).
• 1903 m.:
  • Juozas Budzinskis, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, pedagogikos mokslų daktaras (m. 1986 m.).
  • Jurgis Baltrušaitis, Lietuvos diplomatas, dailės istorikas medievistas (m. 1988 m.).
• 1923 m. – Stasys Lazutka, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1929 m. – Martynas Apanavičius, Lietuvos teisėtyrininkas penalistas, teisės pedagogas, teisės mokslų kandidatas (m. 1982 m.).
• 1930 m. – Juozas Gecevičius, Lietuvos tapytojas, grafikas, keramikas.
• 1934 m. – Algimantas Lėckas, Lietuvos architektas, skulptorius, dailininkas.
• 1936 m. – Ipolitas Nekrošius, teisėtyrininkas, VU Teisės f. profesorius, ilgametis TF Darbo teisės katedros vedėjas, advokatas, Lietuvos darbo kodekso rengėjas.
• 1941 m. – Kama Ginkas, Rusijos teatro režisierius.
• 1942 m.:
  • Kęstutis Misevičius, muzikos pedagogas ir chorvedys.
  • Violeta Kelertienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, daktarė (1984 m.), Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė (1997 m.).
• 1944 m. – Teodoras Četrauskas, lietuvių rašytojas ir vertėjas.
• 1945 m. – Juozas Puodžiukaitis, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2023 m.).
• 1947 m.:
  • Stanislovas Bagdonas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Stanislovas Kuzma, Lietuvos skulptorius.
• 1949 m. – Romanas Vilkauskas, Lietuvos dailininkas tapytojas.
• 1953 m. – Vladas Vitkauskas, pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Everesto (8848 metrų, Eurazija, 1993 m. gegužės 10 d.), Makinlio (Šiaurės Amerika), Vinsono (Antarktida), Kilimandžaro (Afrika), T. Kosciuškos (Australija), Akonkagvos (Pietų Amerika).
• 1954 m. – Česlovas Grinys, agronomas, Lietuvos ir Širvintų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1956 m. – Ina Blužaitė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1957 m. – Jonas Arčikauskas, Lietuvos scenografas, dailininkas keramikas.
• 1958 m.:
  • Stasys Tumėnas, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, leidėjas, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Vytautas Bernatavičius, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Jonas Andriulevičius, teatro režisierius, teatro pedagogas, mokytojas ekspertas, Jonavos kultūros veikėjas.
• 1960 m.:
  • Eugenijus Butkus, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidmantas Spruogis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Ramutė Šličiuvienė, pedagogė, Lietuvos ir Skuodo rajono politinė veikėja.
• 1964 m.:
  • Tomas Kubilius, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Virginijus Barkauskas, pianistas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas.
• 1967 m. – Daiva Barkauskienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1970 m. – Ignas Staškevičius, vadybininkas, vienas koncerno „VP Grupė“ akcininkų.
• 1975 m.:
  • Egidijus Balčiūnas, Lietuvos irkluotojas, baidarininkas.
  • Saulius Gintautas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Ernestas Vasiliauskas, Lietuvos archeologas, muziejininkas.
• 1989 m. – Antonas Pisarčikas, Lietuvos krepšininkas, nuo 2008 m. rungtyniaujantis Palangos „Naglis-Adakris“ komandoje.

Mirtys

• 1946 m. – Juozas Gražulis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1900 m.).
• 1966 m. – Lionginas Ragaišis, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1926 m.).
• 1977 m. – Benediktas Vasiliauskas, valtornininkas, pedagogas, dirigentas, chorvedys (g. 1907 m.).
• 1991 m. – Gediminas Karka, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (g. 1922 m.).
• 1995 m. – Jonas Januškevičius, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1922 m.).
• 1996 m. – Henrikas Jagminas, Lietuvos baleto artistas (g. 1912 m.).
• 1999 m.:
  • Elzbieta Kardelienė-Raciborskaitė, Lietuvos dainininkė (lyrinis koloratūrinis sopranas) (g. 1900 m.).
  • Šmuelis Bernšteinas, Lietuvos ir Lenkijos smuikininkas, pedagogas (g. 1905 m.).
• 2010 m. – Algimantas Kalinauskas, Lietuvos dirigentas, muzikologas, smuikininkas, pedagogas (g. 1923 m.).
• 2020 m. – Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Lietuvos skulptorius (g. 1933 m.).
• 2022 m. – Vytautas Dovydaitis, Lietuvos agronomas, žemės ūkio teoretikas (g. 1929 m.).^[1]
• 2023 m. – Algirdas Stanaitis, Lietuvos geografas (g. 1934 m.).^[2]

Įvykiai

• 1832 – Graikija iškovojo nepriklausomybę. Karaliumi tapo Otto von Wittelsbach;
• 1875 – pasirašyta sutartis tarp Japonijos ir Rusijos dėl pasikeitimo teritorijomis: japonams atiteko Kurilų salos, o rusams – Sachalinas;
• 1875 – Aleksandras Popovas paskelbė pranešimą Rusijos fizikos-chemijos draugijoje apie savo išrastą prietaisą, kuriuo galima susekti ir užregistruoti atmosferines iškrovas (žaibus), vykstančius ne toliau kaip per 30 km. Beveik po metų, 1896 m. kovo 24 dieną. A. Popovas vėl darė pranešimą Rusijos fizikų-chemikų draugijoje ir šį kartą vaizdžiai pademonstravo galimybę telegrafuoti be laidų, viešai padavęs pirmąją pasaulyje radiogramą, kurią sudarė du žodžiai: „Genrich Gerc“ („Heinrichas Hercas“);
• 1915 – vokiečiai nuskandino britų keleivinį lainerį „Lusitania“. Žuvo 1198 žmonės;
• 1937 – Ispanijos pilietinis karas: į pagalbą Franciskui Frankui į Ispaniją atvyko nacių legionas Condor, kuris buvo aprūpintas ir lėktuvais Heinkel He-51;
• 1954 – Indokinijos karas: Dienbjenfu mūšis baigėsi prancūzų pralaimėjimu (mūšis prasidėjo kovo 13 d.);
• 2000 – pradėjo eiti pareigas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas;
• 2005 – Libano krikščioniškajame Džunijos uostamiestyje sprogus bombai sužeisti 22 žmonės.

Gimimo dienos

• 1774 m. – Frensis Bofortas, Airijos keliautojas, geografas (m. 1857 m.).
• 1833 m. – Johanesas Bramsas, vokiečių kompozitorius romantikas, daugiausia gyvenęs Vienoje (m. 1897 m.).
• 1840 m. – Piotras Iljičius Čaikovskis, rusų romantinės eros kompozitorius, vienas produktyviausių vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjų. Muzikai būdingas rusiškas charakteris, tačiau jo muzika buvo labiau vakarietiška, nei kitų tuometinių Rusijos kompozitorių, nes Čaikovskis sėkmingai derino rusiškas liaudies melodijas ir tarptautinius elementus (m. 1893 m.).
• 1861 m. – Rabindranatas Tagorė, žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu (m. 1941 m.).
• 1867 m. – Wladislaw Reymont, lenkų rašytojas, 1924 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už epopėją „Kaimiečiai“ (m. 1925 m.).
• 1892 m. – Josipas Broz-Titas, Jugoslavijos politinis ir karinis lyderis, maršalas (m. 1980 m.).
• 1899 m. – Brunas Kalninis, Latvijos ir tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas (m. 1990 m.).
• 1909 m. – Edvinas Herbertas Landas, JAV mokslininkas ir išradėjas. Vienas žymiausių jo išradimų – 1947 m. vasario 21 d. pristatytas momentinis fotoaparatas „Polaroid“ (m. 1991 m.).
• 1912 m. – Anchelis Marija de Lera, Ispanijos rašytojas, žurnalistas (m. 1984 m.).
• 1919 m. – María Eva Duarte de Perón, Argentinos prezidento Chuano Perono žmona (m. 1952 m.).
• 1922 m. – Rolandas Kalninis, latvių kino režisierius (m. 2022 m.).
• 1927 m. – Ruth Prawer Jhabvala, Indijos rašytoja ir daugelio scenarijaus autorė. Bookerio premijos laureatė bei dviejų Oskarų laimėtoja.
• 1939 m. – Sidney Altman, 1989 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3].
• 1967 m. – Draženas Anzulovičius, Kroatijos krepšinio treneris, nuo 2010 dirbantis su Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda.
• 1977 m. – Marko Miličius, Slovėnijos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu.
• 1980 m. – Johan Kenkhuis, olandų plaukikas^[4].
• 1983 m. – Julijus dos Santosas, futbolininkas, Paragvajaus rinktinės ir Paragvajaus Cerro Porteño klubo saugas.
• 1986 m. – İsmail Hakan Demirel, turkų krepšininkas^[5].
• 1987 m. – Asami Konno, japonų dainininkė^[6].
• 1988 m. – Natalie Mejia, Amerikiečių Pop/R&B dainininkė, dainų autorė ir šokėja. Mejia geriausiai žinoma, kaip merginų muzikos grupės Girlicious narė.

Mirtys

• 973 m. – Otonas I, Vokietijos karalius (nuo 936 m.), pirmasis Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 962 m.), Italijos karalius (nuo 951 m.) (g. 912 m.).
• 1380 m. – Butautas, Lietuvos kunigaikštis, Šventosios Romos imperijos karinis veikėjas.
• 1718 m. – Mary of Modena, Anglijos karalienė^[7] (g. 1658 m.).
• 1825 m. – Antonio Salieri, kompozitorius^[8] (g. 1750 m.).
• 1840 m. – Kasparas Davidas Frydrichas, vienas žymiausių vokiečių ankstyvojo romantizmo, kurį kartu su Philipp Otto Runge labai įtakojo, tapytojų ir iliustratorių (g. 1774 m.).
• 1994 m. – Clement Greenberg, įtakingas JAV kritikas, susijęs su abstraktaus meno judėjimu JAV, ypatingai daug rašęs apie abstraktųjį ekspresionizmą ir palaikęs glaudžius ryšius su šios srovės tapytoju Jackson Pollock (g. 1909 m.).
• 1998 m.:
  • Alanas Maklaudas Kormakas, JAV fizikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1924 m.).
  • Edward Thomas Rabbitt, JAV kantri muzikos atlikėjas (g. 1941 m.).
• 2021 m. – Jegoras Ligačiovas, SSRS partinis ir valstybės veikėjas, TSKP Politinio biuro narys (g. 1920 m.).
• 2022 m. – Jurijus Averbachas, Rusijos šachmatų didmeistris ir knygų apie šachmatus autorius (g. 1922 m.).^[9]