Gegužės 18

Šventės

• Tarptautinė interneto diena;
• Tarptautinė muziejų diena.

Vardadieniai

Erikas – Erdvilas – Julita – Rytė – Venancijus

Įvykiai

• 1919 – Kaune įkurta Lietuvos sporto sąjunga (nuo 1920 m. pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą). Tai pirmoji Lietuvos sporto organizacija, atlikusi didžiausią vaidmenį, kuriant ir formuojant Lietuvos sportą. Krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, bokso, dviračių sporto, automobilių sporto, teniso, ledo ritulio, beisbolo ir kitų gausybės sporto šakų pradininkė Lietuvoje ir viena iš daugiausiai turinčių pergalių įvairiose sporto šakose (ypač krepšinyje ir futbole) sporto organizacijų Lietuvoje.
• 1929 – Kaune įkurta Lietuvos istorijos draugija;
• 1989 – Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos įstatymų viršenybę prieš Sovietų Sąjungos įstatymus;
• 1999 – Rolandas Paksas paskirtas premjeru.

Gimimo dienos

• 1848 m. – Kazimieras Jaunius, teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas (m. 1908 m.).
• 1872 m. – Jonas Mikutavičius, vargonininkas ir chorvedys (m. 1963 m.).
• 1880 m. – Antanas Julijonas Gravrogkas, Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius (m. 1958 m.).
• 1883 m. – Veronika Alseikienė-Janulaitytė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė, Vilniaus krašto visuomenės veikėja (m. 1971 m.).
• 1901 m. – Antanas Gavelis, Lietuvos karinis veikėjas, karo lakūnas, pulkininkas leitenantas, civilinės aviacijos inžinierius (m. 1984 m.).
• 1905 m. – Pranas Enskaitis, lietuvių leidėjas, rašytojas (m. 1992 m.).
• 1908 m. – Ona Razutienė, muzikos ir šokių mokytoja, chorvedė (m. 1987 m.).
• 1919 m.:
  • Stasys Biziulevičius, Lietuvos gydytojas parazitologas, medicinos istorikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2004 m.).
  • Vladas Kavoliūnas, Lietuvos dainininkas (tenoras), menotyrininkas. kultūros istorikas, rašytojas (m. 1974 m.).
• 1920 m. – Vladas Stukas, Lietuvos inžinierius energetikas, pirmasis Kauno HE direktorius (m. 1992 m.).
• 1927 m. – Regina Varnaitė, garsi lietuvių aktorė, gimusi Ukmergėje. Dabartinė gyvenamoji vieta – Kaunas.
• 1936 m. – Romas Jonas Devinduonis, Lietuvos architektas.
• 1938 m.:
  • Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
  • Česlovas Juršėnas, Lietuvos žurnalistas, politinis veikėjas, vienintelis visų šešių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys, laisvamanis.
• 1939 m.:
  • Aldona Dvarionaitė, Lietuvos pianistė, pedagogė (m. 2000 m.).
  • Rimutis Juozapas Jasilionis, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1942 m. – Romualdas Karazija, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius.
• 1943 m. – Sigitas Vilčiauskas, inžinierius, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Albinas Kasparaitis, Lietuvos mechanikos inžinierius, matavimo prietaisų kūrėjas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1945 m. – Giedrius Mackevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas. Sūnus – Rusijos televizijos žurnalistas Ernestas Mackevičius (m. 2008 m.).
• 1948 m. – Bronislava Šostuchienė-Terminskaitė, ūkininkė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1951 m. – Aleksandras Bosas, pedagogas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Aloyzas Jaciunskas, Lietuvos ir Alytaus rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Jurgis Barkauskas, Lietuvos chemikas neorganikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1954 m. – Laimutė Anelauskaitė-Baluodė, latvių ir lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė.
• 1956 m. – Liucija Citavičiūtė, Lietuvos filologė, vertėja, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėja.
• 1958 m. – Zita Ringelevičienė, Lietuvos ir Utenos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1963 m. – Irina Mikulevič, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m.:
  • Artūras Razbadauskas, Lietuvos medikas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas.
  • Arūnas Kacevičius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1984 m. – Darius Šilinskis, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis vidurio puolėjo pozicijoje, šiuo metu žaidžia Kėdainių „Nevėžio“ klube.

Mirtys

• 1919 m. – Jonas Nastopka, Lietuvos kariuomenės karininkas (g. 1897 m.).
• 1950 m. – Antanas Dvarionas, dainininkas (tenoras), vargonininkas, chorvedys (g. 1899 m.).
• 1960 m. – Albinas Čeičys, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1910 m.).
• 1983 m. – Antanas Kniūkšta, Lietuvos knygų leidėjas (g. 1892 m.).
• 1994 m. – Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (g. 1905 m.).
• 1997 m. – Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Leskaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1901 m.).
• 1999 m. – Jonas Macevičius, Lietuvos filosofas, komunistinis veikėjas, filosofijos mokslų kandidatas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1922 m.).
• 2004 m. – Albina Simokaitytė-Tumkevičienė, teatro aktorė (g. 1923 m.).
• 2009 m.:
  • Algis Jurgis Morkeliūnas, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1941 m.).
  • Zita Žemaitytė, menotyrininkė, dailėtyrininkė, dailės istorikė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė (g. 1923 m.).

Įvykiai

• 1804 – Napoleonas Bonapartas senato paskelbiamas Prancūzijos imperatoriumi;
• 1896 – Maskvoje įvyko Chodynkos tragedija;
• 1954 – įsigaliojo Europos žmogaus teisių konvencija.
• 1980 – Labai galingai išsiveržė Šv. Elenos kalno ugnikalnis (JAV šiaurės vakaruose), nuo ko žuvo 57 žmonės.

Gimimo dienos

• 1868 m. – Nikolajus II, priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 1894–1917 m (m. 1918 m.).
• 1891 m. – Rudolfas Karnapas, vokiečių filosofas, loginio pozityvizmo atstovas (m. 1970 m.).
• 1901 m. – Vincent du Vigneaud, 1955 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[1] (m. 1978 m.).
• 1913 m. – Janis Lycytis, latvių kompozitorius, pedagogas (m. 1978 m.).
• 1920 m. – Jonas Paulius II, nuo 1978 metų spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi (m. 2005 m.).
• 1930 m. – Fredas Saberhagenas, amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos rašytojas išgarsėjęs mokslinės fantastikos knygų serija „Berserkeris“ (angl. Berserker) (m. 2007 m.).
• 1939 m. – Giovanni Falcone, Italijos teisėjas, specializavęsis mafijos bylose (m. 1992 m.).
• 1949 m. – Anita Melderė, latvių tapytoja.
• 1950 m. – Kada Jukiko, Šigos prefektūros Japonijoje gubernatorė. Tai pirmoji Šigos prefektūros gubernatorė moteris ir penkta gubernatorė moteris Japonijos istorijoje. Priklauso SDP.
• 1957 m. – Michael Cretu, Rumunijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip muzikinio projekto Enigma kūrėjas.
• 1962 m. – Sandra Cretu, Vokietijos dainų atlikėja ir autorė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Ispanijoje.
• 1971 m. – Bredas Frydelis, JAV futbolo žaidėjas, šiuo metu pagrindinis Birmingemo „Aston Villa“ komandos vartininkas. Anksčiau buvo JAV vyrų rinktinės vartininkas, bet 2005-aisiais baigė karjerą.
• 1975 m.:
  • Jack Hody Johnson, amerikiečių dainininkas, dainų autorius, muzikantas, kino filmo kūrėjas.
  • Džonas Higinsas, profesionalus škotų angliškojo biliardo žaidėjas.
  • Leonelis Eduardas Pilipauskas Rodrigesas, lietuvių kilmės Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Argentinos klubo Club Atlético Platense žaidėjas.
  • Peter Iwers, švedų muzikantas, dabartinis In Flames bosistas. Grupėje groja nuo 1997 metų, pakeitęs pirmąjį bosistą Johan Larsson.
• 1978 m. – Rikardas Albertas Silveira Karvalijas, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Madrido „Real“ klubo gynėjas.
• 1979 m. – Mariusz Lewandowski, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Shakhtar Donetsk klubo gynėjas.
• 1981 m. – Mahamadas Diara, futbolininkas, Malio rinktinės ir prestižinio Ispanijos klubo Real Madrid CF saugas.
• 1984 m. – Kamilas Kopunekas, Slovakijos futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančiojo saugo pozicijoje. Slovakijos klubo FC Spartak Trnava žaidėjas.
• 1987 m. – Luisana Loreley Lopilato de la Torre, Argentinos aktorė, modelis, dainininkė (serialo Rebelde Way filmavimo metu sukurtos grupės „Erreway“ narė).

Mirtys

• 526 m. – Šventasis Jonas I, popiežius nuo 523 iki 526 m.^[2][3].
• 1525 m. – Pietro Pomponazzi, italų filosofas (g. 1462 m.).
• 1800 m. – Aleksandras Vasiljevičius Suvorovas, rusų karvedys, generalisimas, vienas didžiausių Naujųjų laikų karinių strategų. Jis nėra pralaimėjęs nei vieno mūšio, taip pat pagarsėjo, kai pervedė armiją per Alpes (g. 1729 m.).
• 1864 m. – Natanielis Hotornas, JAV rašytojas, rašęs romanus ir trumpus apsakymus. Gimė Nathaniel Hathorne ir Elizabeth Clarke Manning Hathorne šeimoje. Pakeitė pavardę (pridėjo raidę "w"), norėdamas nuslėpti giminystės ryšius su raganų medžiotoju John Hathorne (g. 1804 m.).
• 1909 m. – Isakas Albenisas, ispanų kompozitorius ir pianistas, geriausiai žinomas už kūrinius įtakotus ispanų liaudies muzikos (g. 1860 m.).
• 1910 m. – Eliza Orzeszkowa, Vilniaus krašto rašytoja, rašiusi lenkų kalba (g. 1841 m.).
• 1911 m. – Gustavas Maleris, austrų kompozitorius ir dirigentas laikomas vienu žymiausių vėlyvojo romantizmo atstovų. Garsėjo savo didelės apimties kūriniais (g. 1860 m.).
• 1922 m. – Charles Louis Alphonse Laveran, 1907 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (g. 1845 m.).
• 1980 m. – Ian Kevin Curtis, anglų dainininkas, Joy Division lyderis (g. 1956 m.).
• 1983 m. – Valentinas Kiparskis, rusų kilmės Suomijos kalbininkas slavistas, baltistas (g. 1904 m.).