Gegužės 26

Šventės

• Australija – Tautinė Atsiprašymo diena;
• Lenkija – Motinos diena;
• Sakartvelas – Valstybės diena;
• Korėja – šventė, analogiška balandžio 1-osios Melagių dienai.

Vardadieniai

Pilypas – Algimantas – Milvydė – Eduardas – Vilhelmina

Įvykiai

• 1323 – Lietuvos valdovas Gediminas išsiuntė laišką Liubeko, Rostoko, Sundo, Greifsvaldo, Štetino, Gotlando miestams (Trečiasis laiškas), pranciškonų (Ketvirrtasis laiškas) ir dominikonų (Penktasis laiškas) ordinams.
• 1528 – sudaryti pirmieji Lietuvos kilmingųjų mobilizaciniai sąrašai;
• 1831 – 1831 sukilimas: Ostrolenkos mūšyje sutriuškinti lietuvių ir lenkų sukilėlių daliniai;
• 1925 – įkurtas pavasarininkų Motiejaus Valančiaus liaudies universitetas;
• 1957 – pradėjo transliuoti Lietuvos televizija;
• 1972 – įvyko sovietų karinio lėktuvo An-12 katastrofa prie Rokiškio (5 žuvo, 1 išgyveno);
• 1990 – Maskvoje įvyko piketas, kuriame buvo protestuojama prieš Lietuvos ekonominę blokadą;
• 2007 – pirmąkart Lietuvos istorijoje į Lietuvą atvyko japonų imperatoriškoji pora – Jo didenybė Japonijos imperatorius Akihito su imperatoriene Mičiko.

Gimimo dienos

• 1868 m. – Petras Mikolainis, leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys (m. 1934 m.).
• 1893 m. – Jonas Kardelis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1969 m.).
• 1911 m. – Ignas Jablonskis, Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono garbės pilietis (m. 1991 m.).
• 1920 m.:
  • Antanas Dimžlys, Lietuvos skulptorius, restauratorius (m. 2010 m.).
  • Pilypas Žukauskas–Narutis, inžinierius, ateitininkas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, antinacinės rezistencijos dalyvis.
  • Stasys Baranauskas-Baras, lietuvių dainininkas (tenoras), JAV lietuvių bendruomenės veikėjas. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse (m. 2006 m.).
• 1923 m. – Vytautas Jonas Nainys, gydytojas, antropologas teismo medicinos specialistas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių autorius (m. 1989 m.).
• 1926 m. – Kęstutis Ilgūnas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1928 m.:
  • Aleksas Garunkštis, Lietuvos geografas ir geologas, fizinių mokslų daktaras (m. 1992 m.).
  • Medardas Čobotas, medicinos mokslų daktaras, docentas. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras (m. 2009 m.).
• 1929 m. – Jonas Damanskas, Lietuvos treneris, kūno kultūros ir sporto veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1934 m. – Katarina Antanina Garmutė-Skučaitė, Lietuvos rašytoja, tremtinė, inžinierė, technologijos mokslų daktarė.
• 1943 m. – Eugenijus Algimantas Bagdanskis, Lietuvos inžinierius radiotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1950 m. – Stasys Paškevičius, Lietuvos fotografas.
• 1952 m. – Leonas Makūnas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Rimas Antanas Ručys, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Stasė Idienė, pedagogė, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vladimiras Parfionovas, pedagogas, istorikas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
• 1958 m.:
  • Rimas Klipčius, ūkininkas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Violeta Raulinaitienė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Danguolė Beresnevičienė, Lietuvos psichologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, profesorė.
• 1960 m. – Romas Ubartas, lietuvių atletas, disko metikas, 1992 m. vasaros Barselonos vasaros Olimpinių žaidynių laimėtojas.
• 1961 m. – Donatas Čygas, Lietuvos kelių inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1962 m.:
  • Arvydas Gasys, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Deimantė Zlatkauskienė-Uselytė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
• 1965 m. – Rimantė Ratinskaitė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1979 m. – Mantas Varaška, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys, buvęs MRU dėstytojas.
• 1983 m. – Irmantas Milišauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniavęs Klaipėdos „Neptūno“ komandoje. 2005 m. prie Klaipėdos krepšinio klubo prisijungęs krepšininkas pelnydavo po 6 taškus. Krepšininko karjera nutrūko dėl kojos traumos.

Mirtys

• 1339 m. – Aldona Ona Gediminaitė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštytė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino duktė, Lenkijos karalienė 1333–1339 m (g. 1309 m.).
• 1859 m. – Karolina Praniauskaitė, žemaičių ^[1] poetė ir vertėja (g. 1828 m.).
• 1863 m. – Henrikas Dmachauskas, Lietuvos skulptorius, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvis (g. 1810 m.).
• 1866 m. – Aleksandras Polujanskis, Lenkijos miškininkas, Suvalkijos kraštotyrininkas (g. 1814 m.).
• 1940 m. – Matas Šalčius, lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas (g. 1890 m.).
• 1959 m. – Rokas Šliūpas, Lietuvos gydytojas, varpininkas, tautosakininkas, visuomenės veikėjas (g. 1865 m.).
• 1984 m. – Zigmas Januškevičius, Lietuvos gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras, akademikas (g. 1911 m.).
• 1986 m. – Boleslovas Klova, Lietuvos dailininkas monumentalistas (g. 1927 m.).
• 1995 m. – Ignas Kazlauskas, inžinierius, matematikas, pedagogas, visuomenininkas (g. 1903 m.).
• 1996 m. – Rostislavas Baublys, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• 2001 m. – Albina Makūnaitė, dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė (g. 1926 m.).
• 2004 m. – Nikolajus Steponavičius Černychas, SSRS ir Lietuvos astronomas. Atrado 537 asteroidų (g. 1931 m.).
• 2008 m. – Zita Urbonaitė, lietuvių dviratininkė^[2] (g. 1973 m.).
• 2019 m. – Sigitas Juozas Marčiukaitis, Lietuvos inžinierius statybininkas, ekonomistas (g. 1936 m.).
• 2021 m. – Vytautas Mikutis, Lietuvos ekonomistas (g. 1926 m.).
• 2023 m. – Leopoldas Rozga, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas, publicistas (g. 1945 m.).^[3]

Įvykiai

• 1521 – Vormso ediktu Martinas Liuteris ir jo sekėjai paskelbti už įstatymo ribų. Prieš tai popiežius atskyrė Martiną Liuterį nuo bažnyčios;
• 1805 – Napoleonas karūnuotas Italijos karaliumi;
• 1896 – Rusijos caru karūnuotas Nikolajus II;
• 1908 – anglų verslininkas Vijamas d’Arsis Persijoje išgavo pirmąją naftą Artimuosiuose Rytuose;
• 1938 – Adolfas Hitleris Volfsburgo mieste padėjo kertinį Volkswagen gamyklos akmenį. Pagrindinė gamyklos produkcija buvo 70 tūkstančių įvairių valčių, laivų, kaušinių ekskavatorių;
• 1947 – TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku panaikinta mirties bausmė, pakeičiant ją laisvės atėmimu 25 metams;
• 1961 – Fidelis Kastro paskelbė, kad Kuboje daugiau nebebus rinkimų.

Gimimo dienos

• 1478 m. – Klemensas VII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1523 m. lapkričio 18 d. iki mirties (m. 1534 m.).
• 1650 m. – Džonas Čerčilis, Malboro (Marlborough) hercogas, vienas didžiausių Anglijos karo vadų^[4] (m. 1722 m.).
• 1793 m. – Fiodoras Bergas, Rusijos imperijos karinis ir valstybės veikėjas, generolas feldmaršalas (m. 1874 m.).
• 1877 m. – Baronas Sadao Araki, Imperatoriškosios Japonijos armijos generolas prieš Antrąjį pasaulinį karą, charizmatiškas lyderis ir vienas svarbiausių nacionalizmo teoretikų vėlyvojoje Japonijos imperijoje. Araki laikomas politizuotos Japonijos armijos radikalios frakcijos lyderiu (m. 1966 m.).
• 1904 m. – Vlado Perlemuter, iš Lietuvos žydų kilęs prancūzų pianistas ir pedagogas (m. 2002 m.).
• 1907 m. – Džonas Veinas, Akademijos prizą laimėjęs amerikiečių kino aktorius, tapęs amerikiečio vyro etalonu (m. 1979 m.).
• 1912 m.:
  • Janošas Kadaras, 1956 m. tapęs pirmuoju Vengrijos ministru^[5] (m. 1989 m.).
  • Jay Silverheels, amerikiečių aktorius (m. 1980 m.).
  • Valija Dambė, latvių kalbininkė, filologijos daktarė (m. 1995 m.).
• 1933 m. – Arta Dumpė, latvių skulptorė.
• 1935 m. – Alanas Vladimirovičius Čumakas, televizijos žurnalistas, ekstrasensas, regioninio visuomeninio fondo, padedančio tirti socialinius ir anomalius reiškinius, prezidentas.
• 1941 m. – Imantas Kalninis, latvių kompozitorius, kultūros veikėjas ir TB/LNNK politikas. Apdovanotas III laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinu (1998 m.) ir 1991 m. barikadų dalyvių atminimo ženklu. V, VII, VIII ir IX Saeimos deputatas.
• 1956 m. – Mei Džemison, JAV gydytoja bei astronautė. Ji tapo pirmąja pasaulyje afroamerikiete moterimi skridusi į kosmosą.
• 1964 m. – Lenny Kravitz, Amerikos dainininkas, dainų kūrėjas, instrumentalistas, įrašų prodiuseris, kompozitorius, atliekantis muziką rock, soul, funk, reggae, hard rock, psychedelic, folk ir baladžių stiliais.
• 1966 m. – Helena Bonham Carter, Auksiniam gaubliui ir Oskarui nominuota britų aktorė.
• 1970 m. – Nobuhiro Watsuki, manga dailininkas.
• 1977 m. – Luka Tonis, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Bayern Munich klubo puolėjas.
• 1983 m. – Demis de Zėuvas, profesionalus futbolininkas, Nyderlandų vyrų futbolo rinktinės ir Amsterdamo „Ajax“ klubo žaidėjas. Jis žaidžia atraminio saugo pozicijoje, pasižymi gerais gynybiniais įgūdžiais ir žaidimo organizatoriaus sugebėjimais. Anksčiau per savo profesionalo karjerą yra žaidęs Deventerio Go Ahead Eagles ir Alkmaro AZ komandose, su pastarąja 2008–09 m. sezone D. de Zeeuwas tapo Olandijos čempionu.

Mirtys

• 604 m. – Šv. Augustinas kenterberietis, pirmasis Kenterberio arkivyskupas, Anglijos pietuose įsteigęs krikščionių Bažnyčią^[6].
• 735 m. – Beda Garbingasis, (The Venerable Bede), anglų vienuolis ir istorikas^[7] (g. 672 m.).
• 946 m. – Edmundas I, Anglijos karalius nuo 939 m. iki savo mirties (g. 922 m.).
• 1512 m. – Bajazitas II, turkų sultonas, valdyti pradėjęs po tėvo Mechmedo II mirties 1481 m (g. 1447 m.).
• 1883 m. – Abdelkaderas, alžyriečių pasipriešinimo prancūzų kolonijinėms pajėgoms lyderis (g. 1808 m.).^[8]
• 1955 m. – Alberto Ascari, Italijos Formulės 1 lenktynininkas, dukart tapęs čempionu. Jis buvo vienas iš dviejų Formulės 1 čempionų iš Italijos (g. 1918 m.).
• 1962 m. – Karl Rapp, vokiečių pramonininkas, Rapp-Motorenwerke steigėjas bei savininkas (g. 1882 m.).
• 1976 m. – Martinas Haidegeris, vokiečių filosofas-egzistencialistas, hermeneutikos teoretikas, vienas reikšmingiausių XX a. mąstytojų (g. 1889 m.).
• 2006 m. – Edouardo Michelinas, padangų gamintojos „Michelin“ vadovas^[9][10] (g. 1963 m.).
• 2008 m. – Sydney Pollack, amerikiečių režisierius, prodiuseris ir aktorius^[11] (g. 1934 m.).
• 2022 m.:
  • Luidžis Čiriakas De Mita, Italijos politikas, 1988–1989 m. ėjęs Italijos ministro pirmininko pareigas (g. 1928 m.).^[12]
  • Endriu Džonas Flečeris, britų muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės Depeche Mode narys, joje grojęs nuo pat grupės įsikūrimo 1980 m. (g. 1961 m.).^[13]