Hiustonas

  Šiame straipsnyje ar jo dalyje netvarkingai nurodytos išnašos.
Jūs galite padėti Vikipedijai sutvarkydami išnašas ar pašalindami perteklines nuorodas į šaltinius.

Hiustonas (taip pat galima vartoti forma Hjustonas[1]; angl. Houston) – didžiausias miestas Teksaso valstijoje ir ketvirtas pagal dydį miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose (po Niujorko, Los Andželo ir Čikagos), 2018 m. duomenimis, Hiustone gyveno 2,33 mln. gyventojų.[2] Plotas – 1 651 km² (aštuntas JAV miestas pagal plotą). Miestas yra įsikūręs pietryčių Teksase, prie Galvestono ir Meksikos įlankų. Pro miestą teka Bafalo Baju (angl. Buffalo Bayou) ir Vait Ouk Baju (angl. White Oak Bayou) upės. Aplink Hiustoną yra išsidėsčiusi Didžiojo Hiustono aglomeracija (angl. Greater Houston; 5-a didžiausia aglomeracija JAV ir 2-a Teksase (po Dalaso–Fortvorto), 7 mln. gyventojų (2018)).[3]

Hiustonas
angl. Houston
            
Teksaso medicinos centras
Hiustonas
Hiustonas
29°45′46″ š. pl. 95°22′59″ v. ilg. / 29.76278°š. pl. 95.38306°r. ilg. / 29.76278; 95.38306 (Hiustonas)
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
ValstybėJungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
ValstijaTeksasas Teksasas
ApygardaHariso
Įkūrimo data1836 m. rugpjūčio 30 d.
MerasSylvester Turner (D)
Gyventojų (2018)2 325 502
Plotas1 651 km²
Tankumas (2018)1 409 žm./km²
Altitudė32 m
Pašto kodas770xx, 772xx
Tinklalapis[1]
VikitekaHiustonas
KirčiavimasHjùstonas

Hiustonas buvo įkurtas 1836 m. rugpjūčio 30 d.[4], Bafalo Baju ir Vait Ouk Baju upių santakoje, o 1837 m. birželio 5 d. gavo miesto statusą.[5] Miestas pavadintas buvusio generolo Semo Hiustono, kuris buvo Teksaso Respublikos prezidentas ir San Džasinto mūšyje iškovojo Teksaso nepriklausomybę nuo Meksikos, vardu. 18371839 m. Hiustonas buvo Teksaso Respublikos sostine, o per XIX a. išaugo į regioninį prekybos centrą. XX a. dėl sparčiai augančios uostų, geležinkelių ir naftos pramonės, miestas staigiai išaugo – apie 1900-uosius mieste gyveno apie 45 tūkst. žmonių, o XX a. 7 deš. gyventojų skaičius viršijo milijoną, o 2000-aisiais - du milijonus.[6] Devintajame dešimtmetyje dėl krizės ėmė smukti naftos kainos, miesto ekonomika patyrė nuosmukį,[7] aeronautikos pramonę paveikė 1986 m. šatlo „Challenger“ katastrofa. Dėl nuosmukio stengtasi paįvairinti Hiustono ekonomiką, daugiau dėmesio skiriant aviacijos ir kosmoso pramonės plėtrai, sveikatos apsaugai, biotechnologijai, taip sumažinant priklausomybę nuo naftos pramonės.[8][9][10] 2017 m. miestą nuniokojo uraganas Harvis.

Hiustonas yra vienas pagrindinių energetikos pramonės centrų pasaulyje, miestas pirmauja aeronautikos, transporto ir sveikatos priežiūros srityse. Netoli Hiustono išgaunama nafta, gamtinės dujos, siera, akmens druska. Žemdirbystės ir galvijininkystės regiono prekybos centras. Mieste įsikūrusios naftos kompanijų „ConocoPhillips“, „Halliburton“ ir „Marathon Oil“, taip pat oro linijų bendrovės „Continental Airlines“ būstinės. Hiustone įsikūręs Teksaso medicinos centras – didžiausias sveikatos priežiūros ir tyrimų kompleksas pasaulyje, NASA Lindono Džonsono kosminis centras, kuriame yra misijų kontrolės centras, vienas didžiausių pasaulyje ir didžiausias JAV uostas, Hiustono laivybos kanalas, Vaizduojamojo meno muziejus, Raiso universitetas, Džordžo H. Bušo tarptautinis oro uostas.

Istorija

Įkūrimas ir XIX amžius

Semas Hiustonas

Hiustono apylinkėse dar pora tūkstančių metų nuo jo įkūrimo gyveno Karankavos bei Atakapos indėnų gentys.[11][12] Šios gentys XVIII bei XIX a. išmirė dėl naujakurių atsineštų ligų, kurioms indėnai nebuvo atsparūs.[13] Hiustono apylinkės buvo neapgyvendintos iki 1830–ųjų.[14] Hiustono istorija prasidėjo nuo 1836 m., kai po Teksaso nepriklausomybės karo broliai verslininkai Augustas Čapmanas Alenas ir Džonas Kirbis Alenas ištyrinėjo ir nusipirko Bafalo Baju upės ir Galvestono įlankos vietoves (maždaug 26,9 km²), norėdami įkurti Teksaso sostinę bei regioninį prekybos centrą.

Miesto įkūrimo data yra laikoma 1836 m. rugpjūčio 30 d.[15], kuomet Alenai paskelbė apie Hiustoną Telegraph and Texas Register laikraštyje, pavadinę miestą tuometinio Teksaso respublikos prezidento bei vyriausiojo Teksaso kariuomenės vado, Samuelio Hiustono, vardu.[5] Jie įtikino Teksaso respublikos kongresą Hiustoną paskelbti laikinąja sostine, sutikdami aprūpinti vyriausybę vykdomosios valdžios pastatu.[16] 1837 m. pradžioje mieste gyveno tik apie keliolika žmonių, tačiau šis skaičius pradėjo augti, kai Teksaso kongresas pirmą kartą susirinko Hiustone.[5] 1837 m. birželio 5 d. Hiustonui buvo suteiktos miesto teisės[5], Džeimsas S. Holmanas tapo pirmuoju miesto meru.[5] Teksaso sostine miestas išbuvo iki 1839 m., vėliau ja tapo Ostinas. 1840 m. mieste kilo geltonojo drugio epidemija, dėl kurios mirė aštuntadalis Hiustono gyventojų.

Hiustono įkūrimo vieta – Aleno žemė

XIX a. viduryje į Teksasą buvo parduota nemažai vergų. Nors Naujasis Orleanas buvo vergų prekybos centras Jungtinių Valstijų pietuose, tačiau dauguma vergų prekiautojų gyveno Hiustone. Prieš Jungtinių Valstijų pilietinį karą tūkstančiai išlaisvintų vergų gyveno netoli miesto, dirbo cukraus ir medvilnės plantacijose, kiti – tarnaudavo pas šeimininkus ar tapdavo amatininkais. 1840 m. buvo įsteigti prekybos rūmai, taip skatinant laivybą naujai įsteigtame uoste.[17] Apie 1860-uosius Hiustonas tapo medvilnės pramonės centru, buvo nutiestas geležinkelis į Galvestoną ir Bomontą.[18] Pilietinio karo metu Hiustonas buvo Konfederacijos generolo Džono Magruderio vadavietė, iš čia buvo organizuotas Galvestono mūšis.[19] Po pilietinio karo miesto uostas buvo praplatintas, kad galėtų priimti daugiau prekybinių laivų. Apie 1890 m. Hiustonas buvo Teksaso geležinkelio centras. XIX amžiaus pabaigoje Hiustono gatvėse jau buvo įrengtas elektrinis apšvietimas, gatvės padengtos grindiniu, o viešąjį transportą atstojo arklių traukiamos karietos.

Hiustonas apie 1873 m.

XX amžius

Pietų Hiustonas, 1908 m.

Po to kai 1900 m. Galvestono įlankoje praūžė niokojantis uraganas, pradėta įgyvendinti idėja, kuria buvo siekiama Hiustoną paversti giliavandeniu uostamiesčiu.[20] Kitais metais Spindltopo naftos telkinyje, netoli Bomonto, buvo rasta daug naftos, tai paskatino Teksaso naftos pramonės plėtrą.[21] 1902 m. JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas Hiustono laivų kanalo statyboms finansuoti paskyrė 1 mln. JAV dolerių iš valstybės biudžeto. Apie 1910-uosius miesto gyventojų skaičius siekė 79 tūkst. (dvigubai daugiau nei 1900-aisiais), trečdalį miesto gyventojų (apie 24 tūkst.) sudarė afroamerikiečiai, kas šalies mastais buvo palyginti didelė dalis.[22] 1914 m., praėjus septyneriems metams nuo statybų pradžios, prezidentas Vudrou Vilsonas atidarė giliavandenį Hiustono uostą. Apie 1930-uosius Hiustonas tapo didžiausiu Teksaso miestu, o Hariso grafystė - didžiausia Teksaso grafyste.[23] Pagal 1940 m. JAV gyventojų surašymą, Hiustone gyveno 77.5% baltaodžių bei 22.4% juodaodžių.[reikalingas šaltinis]

Centras, 1971 m.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tonažas uoste sumažėjo, laivybos veikla buvo sustabdyta; tačiau karas miestui davė ekonominės naudos. Laivų kanale buvo pastatytos naftos perdirbimo įmonės ir gamyklos, nes karo metu gynybos pramonei reikėjo naftos ir sintetinio kaučiuko gaminių.[24] Elingtono laukas (angl. Ellington Field), iš pradžių pastatytas per Pirmąjį pasaulinį karą, buvo atgaivintas ir patobulintas kaip kareivių paruošimo centras.[25] „Brown“ laivų statybos įmonė buvo įkurta 1942 m. ir buvo skirta Antrojo pasaulinio karo metu statyti laivus JAV kariniam jūrų laivynui. Kadangi padaugėjo darbo vietų, tūkstančiai gyventojų migravo į miestą, konkuruodami dėl geriau apmokamų darbų.

1945 m. M. D. Andersono fondo parama leido įkurti Teksaso medicinos centrą. Po karo Hjustono ekonomikai didelę dalį biudžeto atnešdavo Hiustono uostas. 1948 m. Hiustonas prisijungė keletą teritorijų aplink miestą, miesto plotas padidėjo beveik dvigubai.[26] Padidėjusi laivų statybos pramonės gamyba per Antrąjį pasaulinį karą paskatino Hiustono augimą[27], kaip ir 1961 m. NASA įkurtas „Erdvėlaivių centras“ (1973 m. pervadintas į Lyndono B. Džonsono kosmoso centrą). Tai buvo stimulas miesto aviacijos ir kosmoso pramonės plėtrai. „Astrodomas“, pramintas „Aštuntuoju pasaulio stebuklu“[28], buvo atidarytas 1965 m. bei tapo pirmuoju pasaulyje sporto stadionu su uždaru stogu. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Hiustone padidėjo gyventojų skaičius, kadangi žmonės iš „Rust Belt“ valstijų persikėlė į Teksasą.[29] Nauji gyventojai įsidarbino naftos pramonėje, kadangi daug darbo vietų susikūrė arabų naftos embargo. Daugėjant profesinių darbo vietų, Hiustone apsigyveno daugelis aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų.

1997 m. Ly P. Braunas buvo išrinktas pirmuoju miesto afroamerikiečiu meru.[30]

XXI amžius

2001 m. birželį tropinė audra „Alison“ sukėlė didžiausią potvynį miesto istorijoje, kuomet mieste iškrito apie 1 000 mm kritulių. Dėl šios audros miestas patyrė milijardinius nuostolius, 20 žmonių žuvo.[31]

Tų pačių metų gruodį Hiustone įsikūrusi energetikos įmonė „Enronpatyrė didžiausią bankrotą Jungtinių Valstijų istorijoje, kai buvo atskleista daug neaiškių buhalterinių procedūrų, į kurias buvo įtraukta ir „Enron“ apskaitinė įmonė „Arthur Andersen“. Po šio skandalo nukrito „Enron“ įmonės akcijos kaina (nuo ~90 JAV dolerių iki kelių centų). Bendrovė prarado daugiau nei 70 milijardų dolerių.[32] Bendrovė 2007 m. buvo uždaryta.

Uraganas Harvis, 2017 m.

2005 m. rugpjūčio mėn. Hiustonas tapo prieglauda daugiau nei 150 tūkst. žmonių iš Naujojo Orleano, kurie evakavosi nuo uragano „Katrina“.[33] Po mėnesio apie 2,5 milijono Hiustono rajono gyventojų evakavosi, kai uraganas „Rita“ priartėjo prie Meksikos įlankos krantų, vis dėl to teritorija aplink Hiustoną daug žalos nepatyrė. Ši evakuacija buvo masiškiausia JAV istorijoje.[34][35] 2008 m. rugsėjį prie Hiustono priartėjo uraganas „Ike“. 40% Galvestono salos gyventojų atsisakė palikti namus, kadangi bijojo eismo problemų, kilusių 2005 m. po uragano „Ritos“ evakuacijos. Hiustonas buvo kelis kartus užtvindytas lietaus sukeltų potvynių[36], per 2015 ir 2016 m. potvynius miestas buvo apsemtas apie 30 cm vandens.[37] Dar vienas potvynis įvyko 2017 m. rugpjūtį, kai uraganas „Harvis“ praūžė virš Teksaso pietryčių. Tai sukėlė smarkius potvynius Hiustono apylinkėse – kai kuriose vietose miestas buvo apsemtas 1 300 mm vandens.[38] Apskaičiuota, kad Hiustono apylinkėms padaryta žala siekia 125 milijardus JAV dolerių[39], todėl uraganas „Harvis“ yra laikomas viena baisiausių stichinių nelaimių per visą JAV istoriją[40], jo metu žuvo daugiau nei 70 žmonių.

Nuo 2000-ųjų, Hiustone yra įvykę daugybė pramoninių nelaimių ir statybų avarijų. 2019 m. OSHA nustatė, kad Teksaso valstijoje yra įvykę daugiausiai statybinių kranų avarijų šalyje.[41] 2008 m. Hiustone įvykus krano avarijai žuvo keturi bei buvo sužeisti šeši žmonės. Šis kranas buvo vienas didžiausių šalyje bei galėjo pakelti apie 500 tonų svorį.[42] Dėl industrinės infrastruktūros esančios Hiustone, stichinės nelaimės (tokios kaip uraganas „Harvis“) yra sukėlusios naftos bei kitų cheminių medžiagų avarijų, įskaitant 2017 m. „Arkema“ cheminių medžiagų gamyklos sprogimus.

Geografija

Geografinė padėtis

Klimatas

Reljefas

Išsidėstymas

Architektūra

Literatūra

  • 174 Years of Historic Houston Houstonhistory.com. 2007. Nuoroda tikrinta on 2007-01-13.
  • Allen, O. Fisher (1936). City of Houston from Wilderness to Wonder. Self Published. NA.
  • Glaeser, Edward L. (2008). „Houston, New York Has a Problem“. City Journal. Suarchyvuotas originalas 2010-09-10. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 29 d..
  • Johnston, Marguerite (1991). Houston, The Unknown City, 1836–1946. Texas A&M University Press. ISBN 978-0-89096-476-7.
  • McComb, David G. (2017 m. vasario 15 d.). „Houston, Texas“. Handbook of Texas Online. Texas State Historical Association. Nuoroda tikrinta 2018 m. birželio 29 d..
  • Miller, Ray (1984). Ray Miller's Houston. Gulf Publishing Company. ISBN 978-0-88415-081-7.
  • Phelps, Wesley G. A People’s War on Poverty: Urban Politics and Grassroots Activists in Houston. Athens, GA: University of Georgia Press, 2014.
  • Pruitt, Bernadette. The Other Great Migration: The Movement of Rural African-Americans to Houston, 1900–1941. College Station, TX: Texas A&M University Press, 2013.
  • Slotboom, Oscar F. "Erik" (2003). Houston Freeways. Oscar F. Slotboom. ISBN 978-0-9741605-3-5.
  • Wilson, Ann Quin (1982). Native Houstonian – A Collective Portrait. The Donning Company – Houston Baptist University Press. 80-27644.
  • Young, Dr. S.O. (1912). A thumb-nail history of the city of Houston, Texas, from its founding in 1836 to the year 1912. Houston: Rein and Sons. Suarchyvuotas originalas 2007-10-11. Digital republication by the Portal to Texas History Portal to Texas History. Reprinted in 2007 by Copano Bay Press.
  • Young, Dr. S. O. (1913). True stories of old Houston and Houstonians: historical and personal sketches. Galveston: Oscar Springer. Digital republication by the Portal to Texas History. Reprinted in 2007 by Copano Bay Press.

Šaltiniai