James Watson
| Džeimsas Vatsonas James Watson | |
|---|---|
 | |
| Dž. Vatsonas 2012 m. | |
| Gimė | 1928 m. balandžio 6 d. Čikaga, Ilinojus, JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Elizabet Levis (nuo 1968 m.) |
| Vaikai | 2 |
| Sritis | Genetika |
| Organizacijos | Indianos universitetas Koldspringharboro laboratorija Molekulinės biologijos laboratorija Harvardo universitetas Kalifornijos technologijos institutas Kembridžo universitetas Nacionaliniai sveikatos institutai |
| Alma mater | Čikagos universitetas (1947 m., bakalauras) Indianos universitetas (1950 m., daktaro laipsnis) |
| Doktorant. vadovas | Salvador Luria |
| Žymūs studentai | Mario Capecchi[1] Bob Horvitz Peter B. Moore Joan Steitz[2] Ewan Birney[3] Ronald W. Davis Phillip Allen Sharp Richard J. Roberts[4] John Tooze[5][6] |
| Žinomas (-a) už | DNR erdvinė struktūra molekulinė biologija |
| Žymūs apdovanojimai | |
Albert Laskerio apdovanojimas baziniams medicinos tyrimams (1960 m.) | |
| Parašas | |
 | |
Džeimsas Diujis Vatsonas (angl. James Dewey Watson, g. 1928 m. balandžio 6 d.) – amerikiečių molekulinės biologijos mokslininkas, kartu su Fransiu Kriku ir Morisu Vilkinsu atradęs DNR erdvinę struktūrą, už ką 1962 m. gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją.
Gimė Čikagoje, verslininko šeimoje. Dar būdamas 15 metų įstojo į Čikagos universitetą studijuoti zoologijos, o 1947 m. įgijo bakalauro laipsnį. 1950 m. Indianos universitete įgijo mokslų daktaro laipsnį. 1950 m. Vatsonas išvyko į Kopenhagą, o 1951 m. spalį – į Kembridžo universiteto Kavendišo laboratoriją, kur metų pabaigoje, pasinaudodamas Rozalindos Franklin gautais rezultatais, kartu su Fransiu Kriku ir Morisu Vilkinsu atrado DNR erdvinę struktūrą. 1953 m. balandžio 25 d. Vatsonas ir Krikas paskelbė savo tyrimų rezultatus žurnale „Nature“. 1962 m. „už atradimus susijusius su nukleorūgšties molekuline struktūra ir jos svarba informacijos pernešimui gyvuose organizmuose“ su Vilkinsu gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją. Vėliau buvo pripažinta, kad tiek Vatsonas, tiek jo kolegos deramai neįvertino kolegės Rozalindos Franklin indėlio atrandant dvigubos DNR grandinės struktūrą.[10][11]
1968 m. Vatsonas tapo Koldspringharboro laboratorijos vadovu ir išleido autobiografinę knygą „Dviguba spiralė“ (angl. The Double Helix), kurioje aprašė DNR erdvinės struktūros atradimo istoriją. Knyga sukėlė prieštaringų reakcijų, nes joje Vatsono kolegos, įskaitant velionę Rozalindą Franklin, buvo pavaizduoti neigiamai, o Harvardo universiteto leidykla atsisakė ją išleisti Krikui ir Vilkinsui užprotestavus.
1989 m. Vatsonas tapo JAV Nacionalinio sveikatos instituto žmogaus genomo projekto vadovu, tačiau 1992 m. pasitraukė iš projekto, nes nepritarė genomo dalių patentavimo idėjai.
Vatsonas yra padaręs rasistiniais, homofobiškais ir seksistiniais laikomų pareiškimų.[12] Už tai 2019 m. Koldspringharboro laboratorija atšaukė visus Vatsonui suteiktus titulus ir nutraukė su mokslininku ryšius.[13][14][15]
Šaltiniai
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |