Katmandu
Katmandu (nep. काठमांडौ = Kāṭhmāṇḍau) – Nepalo sostinė ir didžiausias miestas, esantis Bagmati Pradeše Katmandu rajone.[1] Jis išsidėstęs Himalajų tarpukalnės slėnyje, prie Bagmatės (Gangos baseinas), 1360 metrų virš jūros lygio. 1,4 mln. gyventojų (2020).[2] Yra Tribchuvano tarptautinis oro uostas. Išvystyta lengvoji ir maisto pramonė, amatai. Yra universitetas. Netoliese yra Bodhnath stūpa, architektūros ir skulptūros kompleksas Svayambhunath (III a. pr. m. e. – IX a.), šventyklų kompleksas Pashupatinath (įkurtas XIII a.).
| Katmandu काठमांडौ | |
|---|---|
 | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+5:45) | |
| Valstybė |  Nepalas |
| Valstija | Bagmati Pradešas |
| Rajonas | Katmandu rajonas |
| Gyventojų | 1 442 300 |
| Plotas | 50,67 km² |
| Tankumas | 28 465 žm./km² |
| Altitudė | 1 400 m |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka | Katmandu |
Istorija
Likchaviai iš Indo-Gangos lygumos migravo į šiaurę, nugalėjo kiratus ir įkūrė Likchavų dinastiją apie 400 m. e. m. Tuo metu nuo Virudhakos genocido bėgantys šakjai Katmandu apylinkėse įkūrė pirmuosius budistų vienuolynus. Likchavų karalius Gunakamadeva sujungė Koligramą ir Dakšin Koligramą įkurdamas Katmandu 723 m.[3] Tirhuto valdovai nuo musulmonų pabėgo į šiaurę ir susigiminiavo su Likchavų dinastija pradėdami Mala laikotarpį. Pirmieji laikotarpio metai buvo smurtingi dėl tiurkų musulmonų atakų. Be to per žemės drebėjimą žuvo trečdalis miesto gyventojų įskaitant karalių. Nepaisant didelių nuostolių Katmandu atsigavo ir tapo prekybos tarp Tibeto ir Indijos centru. Iki XVI a. miestas vadinosi Kantipuru.
Gorkos karalystė nugalėjo Malos konfederaciją Katmandu mūšyje 1768 m. Gorkos karalystė buvo pavadinta Nepalu, o Katmandu po metų tapo jos sostine, bet prekyba smuko dėl nuolatinių karų su kaimyninėmis šalimis.
Jungas Bahaduras Rana užėmė valdžią Nepale ir per Koto skerdynes 1846 m. nužudė 30-40 politinių priešininkų. Karalius tapo marionete, o Ranoms priklausė premjero ir kiti įtakingi postai iki revoliucijos 1951 m. Valdant Ranoms Nepalas iš britų priešininko tapo jų sąjungininku. Katmandu buvo pastatyti pirmieji vakarietiško stiliaus pastatai. Mieste atsirado neoklasikiniai Sapnų sodai, vakarietiška Naujoji gatvė, Tri-Čandros koledžas ir Biro ligoninė. Rana laikotarpiu vyravo despotizmas, religinis persekiojimas ir ekonominis išnaudojimas.[4][5]
Pavadinimo kilmė
Nors tiksliai nėra aiški miesto vardo kilmė, tačiau dabar dažniausiai aiškinama taip: sanskrito kalba kāṣṭha-maṇḍapa reiškia „Medinė šventykla“. Senieji krašto gyventojai nevarai miestą vadina Jemdėjumi (nev. येँ देय् = Yeṃ Dey).
- Katmandu
Bodhnathas
Pašupatinathas
Svajambhūnathas
Katmandu
Durbaro aikštė
Hanumano dhoka
