Lapės (Kaunas)
Kitos reikšmės – Lapės (reikšmės).
| Lapės | ||
|---|---|---|
 | ||
  Lapės | ||
| 54°58′26″š. pl. 24°00′00″r. ilg. / 54.974°š. pl. 24.000°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Lapių seniūnija | |
| Gyventojų | 1 206 | |
 Vikiteka | Lapės (Kaunas) | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Łopie[2] | |
Lapės – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, 14 km į šiaurės rytus nuo Kauno, dešiniajame Neries krante. Miestelis spindulinio plano. Seniūnijos centras. Veikia Kauno rajono Lapių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-54078), stačiakampio plano Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1620 ar 1639 m., atnaujinta 1899 m.), rezidencinės pilies liekanos, 1991 m. pastatytas Antano Merkio paminklinis biustas (skulptorius G. Jonkus), jo vardu pavadinta pagrindinė miestelio gatvė. Lapių dvaro griuvėsiai. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – skulptūra žuvusiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1928 m., sovietų nugriauta, atstatyta 2010 m. 1928 m. Lapių klebono Juozo Jaso rūpesčiu kaime pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Juozas Jasas parašė raštą, įdėjo jį į butelį ir įmūrijo į pamatą. Prie paminklo buvo pasodinti du ąžuoliukai, o trečias – atsarginis – prie klebonijos.
Etimologija
Lapių vardo kilmė nėra aiški – vietovardis veikiausiai kilęs nuo gyvūno lapė (ši etimologija pavaizduota ir miestelio herbe), nors gali būti ir asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Lapė.
Geografija
Miestelis įsikūręs Lapių kalvagūbryje (altitudė 80–100 m virš jūros lygio), apie 10 km nuo Kauno, prie kelio į Žeimius. Į rytus nuo Lapių yra vaizdingų raguvų išvagotas Lapių geomorfologinis draustinis (1168 ha), į šiaurės rytus – geologijos paminklas Drąseikių atodanga. Molio telkinys.
Istorija
1567 m. minimas Lapių dvaras, kuris nuo 1591 m. priklausė Krokuvos kaštelionui S. Bonarui. 1620 m. pastatyta Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, turinti renesanso architektūros bruožų. XVII a. Lapes valdė Lackiai. Manoma, XVII a. penktame dešimtmetyje pastatyti mūriniai dvaro rūmai (rezidencinė pilis) sugriauti per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos karą su Rusija, 1665–1661 m. kovota su Rusijos kariuomenės įgula Kaune.
XIX a. Lapės – palivarkas ir parapija Kauno apskrityje.[3]
XX a. tarpukariu veikė žemės ūkio kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, vaikų prieglauda. 1928 m. Lapių klebono Juozo Jaso rūpesčiu kaime pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Juozas Jasas parašė raštą, įdėjo jį į butelį ir įmūrijo į pamatą; prie paminklo buvo pasodinti du ąžuoliukai, o trečias – atsarginis – prie klebonijos.
Po II pasaulinio karo Lapių apylinkėse veikė P. Lukšio rinktinės 5 rajono Lietuvos partizanai. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 6 gyventojus. 1955 m. įkurta biblioteka. 1953–1993 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[4] Įkurtas vaikų darželis, medicinos punktas, kultūros centras.
2005 m. patvirtintas Lapių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Raudondvario valsčius | Kauno apskritis |
| 1919–1950 m. | Lapių valsčiaus centras | |
| 1950–1955 m. | Lapių apylinkės centras | Vilijampolės rajonas |
| 1955–1975 m. | Kauno rajonas | |
| 1975–1995 m. | Domeikavos apylinkė | |
| 1995– | Lapių seniūnijos centras | Kauno miesto savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||
| 1903 m. | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 219 | 500 360 (kaime) 140 (dvare) | 97 | 157 | 255 | ||
| 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
| 412 | 631 | 1 038 | 1 218 | 1 206 | ||
| ||||||
Ekonomika
Išplėtota augalininkystė ir kiaulininkystė (bendrovė „Mosteikiai“), medinių laivų, valčių („Fiordas“), plastikinių laivų, baseinų („Poliplastas“) gamyba, naudingųjų iškasenų gavyba („Drąseikių karjeras“), elnių auginimas („Elnias“), medienos apdirbimas („Neris“). Į šiaurę nuo Lapių, Lepšiškiuose nuo 1973 m. veikia Lapių sąvartynas.
Lapėse 1993–1995 m. veikė komercinis televizijos kanalas LitPoliinter TV. Po jos bankroto 1995 m. transliacijas pradėjo LNK televizija, kuri laikui bėgant kėlėsi į Vilnių. 1999 m. Lapėse neliko Žinių tarnybos studijos, o 2002 m. - ir pagrindinės studijos. Pastatą įsigijo Lapių seniūnija.[14] Jos darbuotojai įsikūrė televizijos darbuotojų kabinetuose ir studijose. Seniūno kabinete anksčiau buvo kuriama „Ryto rato“ laida. Išlikusi profesionali Lapių garso įrašų studija. Muzikantai naudojasi greta esančia sale, kurioje būdavo filmuojamos populiarios TV laidos, gyvo garso koncertai. Pastato pirmojo aukšto hole veikdavusi kavinė dabar tapusi nedidele parodų sale.
Galerija
Kelias į Lapes
Piliavietė
Kapinės
Ryšių bokštas seniūnijos kieme
Šaltiniai
Nuorodos
- Lapių miestelio svetainė Archyvuota kopija 2020-10-29 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 | Lepšiškiai – 2 km | Boniškiai – 13 km Didžiosios Lapės – 5 km | | ||||||||
| |||||||||||
| Smiltynai – 2 km Domeikava – 6 km | |||||||||||
