Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
216 374 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Keip Mėjaus švyturys, Naujasis Džersis Naujasis Džersis, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Savaitės straipsnis
Okeanijos valstybių ir teritorijų žemėlapis

Okeanija – geografinis regionas Ramiajame vandenyne, apimantis pietinėje dalyje išsibarsčiusius salynus – Melaneziją, Mikroneziją ir Polineziją. Sudaro daugiau nei 7500 (kitur nurodoma ~10 000) salų. Driekiasi tarp subtropinių Šiaurės pusrutulio platumų ir vidutinių Pietų pusrutulio platumų.

Australija su Okeanija sudaro atskirą pasaulio dalį. Okeanijai būdingos smulkios, dažnai negyvenamos salos, o didžioji gyventojų dauguma susitelkusi Naujosios Zelandijos ir Naujosios Gvinėjos salose.

Skirtinguose šaltiniuose dažnai pateikiami skirtingi Okeanijos apibrėžimai. Tradicine, siauriausia prasme Okeanija įvardijamas visas salų ir salynų masyvas, sudarantis Mikroneziją, Melaneziją ir Polineziją (su Naująja Zelandija). Šiuo požiūriu šiauriausią Okeanijos sausumos tašką sudaro Havajų salynas (šiauriausia – Kurė sala), pietinį tašką – Kampbelo sala (į pietus nuo Naujosios Zelandijos), rytinį – Salavačio sala prie rytinių Naujosios Gvinėjos krantų, vakarinį – Sala i Gomeso salos (Čilės valda) (arba Velykų sala).

Dažnai prie Okeanijos grupuojamas ir Australijos žemynas – Australija ir Okeanija laikoma atskira pasaulio dalimi. Anglakalbėse šalyse Okeanija dažnai laikoma atskiru žemynu su Australija jos sudėtyje (ši retkarčiais įvardijama kaip „didžiausia Ramiojo vandenyno sala“). Kitose šalyse Australija ir Eurazija laikoma žemynais, o Okeanija (kaip Europa ir Azija) – pasaulio dalimi. Į Okeanijos sudėtį paprastai nėra įtraukiamos šiauriau esančios Ramiojo vandenyno salos – Riūkiū, Japonijos salos, Aleutų salos, Kurilų salos, taip pat Indonezijos ir Filipinų salos, Taivanas. Naujosios Gvinėjos ribos taip pat nėra griežtos – vienur prie Okeanijos priskiriama visa sala (dažnai ir su aplinkinėmis salomis), kitur – tik Papua Naujajai Gvinėjai priklausanti dalis.

Daugiau...

balandžio 29 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Kuko pelkių vaizdas iš lėktuvo

Kuko ankstyvosios žemdirbystės vieta arba Kuko pelkė (angl. Kuk Early Agricultural Site, Kuk Swamp) – archeologijos paminklas Papua Naujosios Gvinėjos teritorijoje, kur 7-10 tūkstantmečių laikotarpyje buvo vystomas izoliuotas nuo išorinio pasaulio žemės ūkis. Vietovės archeologiniai kasinėjimai ir tyrimai atliekami nuo 1960-ųjų, jų pradininku buvo Australijos archeologas Jack Golson. 2008 m. Kuko pelkė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kuko pelkė plyti pietrytinėje Naujosios Gvinėjos salos dalyje, apie 1550 m virš jūros lygio aukštyje, Wahgi kalnų slėnyje. Pelkė susiformavo buvusio ežero baseine, kurį užpildė vandens srautų suneštos aliuvinės nuogulos. Paminklo plotas užima 116 hektarų. Šioje pelkėtoje vietovėje išlikę perėjimo nuo augalų rankiojimo prie ankstyvosios žemdirbystės pėdsakų. Archeologų duomenimis, šis procesas čia vyko maždaug 5–ajame tūkstantmetyje pr. m. e. Šiam laikotarpiui priskiriami šalia šlapiosios zonos ribos aptikti žemės kaupai. Apie 2000 m. pr. m. e. šioje zonoje buvo sukurta drenažo kanalų sistema, sujungta į vieningą tinklą. Jį sudarė kelių tipų grioviai, kurie skyrėsi dydžiu, kryptimi, buvo įrengti sklypų viduje ar driekėsi jų perimetru. Dažniausiai buvo auginami vaisius ir riešutus vedantys medžiai, valgomieji dioskorėjos ir kolokazijos šakniastiebiai, ganyklų kultūros, cukranendrės, žalumynai, lapinės daržovės ir bananai.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Naujoji Gvinėja.
Naujienos
  • Balandžio 29 d. Kenijoje sugriuvus užtvankai, žuvo mažiausiai 42 žmonės.[1]
  • Balandžio 29 d. Atsistatydino Škotijos pirmasis ministras Humza Yousaf.[2]
  • Balandžio 27 d. Kambodžos vakaruose kariuomenės bazėje sprogus amunicijai žuvo dvidešimt karių.[3]
  • Balandžio 27 d. Jemeno hučiai Raudonojoje jūroje apšaudė du laivus.[4]
  • Balandžio 25 d. Atsistatydino Haičio premjeras Ariel Henry.[5]
  • Balandžio 23 d. Armėnija ir Azerbaidžanas pradėjo žymėti bendrą sieną.[6]
  • Balandžio 22 d. Lietuvoje aptikta iki šiol neregistruota paukščių rūšis – stepinė pempė.[7]
  • Balandžio 22 d. Ekvadore per referendumą pritarta organizuoto nusikalstamumo vadeivų ekstradicijai, kovos su gaujomis priemonėms.[8]
  • Balandžio 21 d. Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė Ramiajame vandenyne aptikusi mažiausiai 50 gyvūnų rūšių, kurios gali būti naujos mokslui.[9]
  • Balandžio 20 d. JAV Atstovų rūmai patvirtino $61 mlrd. karinės ir finansinės paramos paketą Ukrainai.[10]
  • Balandžio 20 d. Mirė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.[11]