2007–2008 m. finansų krizė
2007–2008 m. finansų krizė – finansų krizė, ekonomistų laikoma didžiausia po XX a. ketvirtojo dešimtmečio antrosios pusės Didžiosios ekonominės krizės.[1][2][3][4]
Prasidėjo 2007 m. JAV didelės rizikos paskolų rinkos krize. 2008 m. rugsėjo 15 d., žlugus Lehman Brothers investiciniam bankui, peraugo į tarptautinę bankų krizę.[5] Itin didelė bankų, pavyzdžiui, Lehman Brothers, toleruojama rizika prisidėjo prie krizės masto išaugimo.[6] Siekiant išvengti pasaulinės finansinės sistemos griūties, finansinėms įstaigoms teikta didelė finansinė pagalba. Vis dėlto tai neapsaugojo nuo pasaulinės recesijos, vadinamos Didžiąja recesija. 2009 m. pabaigoje euro zonos šalyse prasidėjo Europos vyriausybės skolų krizė.
Trečiosios Bazelio sutarties apibrėžti kapitalo ir likvidumo standartai įgyvendinti kai kuriose šalyse.[7] JAV priimtas Doddo–Franko aktas, skirtas finansiniam stabilumui skatinti.[8]
Krizės užuomazgos įžvelgiamos antrarūšių (angl. subprime) būsto paskolų teikime, kuris pasiekė aukštumas 2004–2006 m. 2007–2008 m. prasidėjo JAV su nekilnojamuoju turtu susijusių vertybinių popierių kainos kritimas. Sprogus nekilnojamojo turto burbului nekilnojamojo turto kainos pradėjo sparčiai mažėti. Investiciniai bankai ir investiciniai fondai, investavę skolintas lėšas ir naudoję finansinį svertą, buvo priversti šį smarkiai nuvertėjusį turtą parduoti ir grąžinti paskolas. Vertybiniai popieriai tapo nelikvidūs, investiciniams bankams prireikė papildomo kapitalo.[9]
„Morgan Stanley“ ir „Goldman Sachs“ – paskubėjo pasiversti į paprastus Federalinio rezervų banko kontroliuojamus bankus, idant gautų laisvą priėjimą prie 90 dienų trumpalaikių jo paskolų. „Bear Stearns“ ir „Merrill Lynch“ buvo nupirkti „JP Morgan Chase“ ir „Bank of America“ komercinių bankų. O liūdniausia bankroto dalia teko „Lehman Brothers“ bankui. Dėl finansų rinkos globalizacijos ir integracijos JAV prasidėjusi krizė peraugo į pasaulinę finansų krizę.[9]
Nuo 1997 m. nekilnojamojo turto burbulas kilo ir kitose šalyse, kainos kilo ženkliau nei per ankstesnius ekonomikos bumus. „The Economist“ tai įvardijo kaip „didžiausią burbulą žmonijos istorijoje“.[10]
Lietuva
Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis atsidūrė tarp labiausiai nukentėjusių pasaulyje.[11] Prieš tai vidutiniškai po 7 % per metus augęs BVP krizės metu smuko 15 %, tris kartus paaugo vyrų nedarbo lygis.[12]
Tarp priežasčių, sukėlusių Lietuvoje tokią gilią krizę, įvardijama pernelyg laisvas Skandinavijos bankų būsto paskolų išdavimas, neatsakinga tuometės valdančiosios socialdemokratų partijos fiskalinė drausmė, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės iniciatyva krizės išvakarėse didintos pensijos.[13]