2022 m. žiemos olimpinės žaidynės

Rinkimų kalendorius

2012 m. spalio 3 d. TOK paskelbė 2022 m. žiemos olimpinių žaidynių miesto rinkimų kalendorių:

• 2012 m. spalio 3 d. – TOK oficialiai paskelbė rinkimų procesą ir pakvietė NOK’us dalyvauti.
• 2013 m. birželio 6 d. – TOK oficialiai pakvietė pretendentus iš NOK'ų ir paviešino 2022 m. miesto-pretendento klausimyną.
• 2013 m. lapkričio 14 d. – paraiškų pateikimo galutinis terminas.
• 2013 m. gruodžio 4-6 d. – paraiškas pateikusių miestų seminaras TOK būstinėje Lozanoje (Šveicarija).
• 2014 m. liepos 8-9 d. – TOK Vykdomais komitetas atrenka kandidatus.
• 2015 m. sausio mėn. – kandidatūros dokumentų ir garantijų pateikimas.
• 2015 m. vasario-kovo mėn. – vertinimo komisijos vizitai miestuose-kandidatuose.
• 2015 m. gegužės-birželio mėn. – vertinimo komisijos ataskaitos išleidimas.
• 2015 m. liepos 31 d. – nugalėtoju paskelbiamas Pekinas 127-osios TOK sesijos Kvala Lumpūre metu.^[4]

Miestai kandidatai

2013 m. lapkričio 15 d. TOK paskelbė 6 miestų-pretendentų sąrašą^[5], kuris laikui bėgant sutrumpėjo iki 3 miestų. 2014 m. liepos 7 d. TOK paskelbė, jog visi trys likę miestai-pretendentai tampa miestais-kandidatais. TOK juos pateikia tokia tvarka:^[6][7]

Logotipas	Miestas	Valstybė	Nacionalinis olimpinis komitetas
	Oslas	Norvegija	Norvegijos olimpinis ir parolimpinis komitetas
	Pagrindinis straipsnis – Oslo paraiška 2022 m. žiemos olimpinėms žaidynėms. 2013 m. lapkričio 6 d. Norvegijos olimpinis ir parolimpinis komitetas pranešė, kad Oslas yra pretendentas 2022 m. žiemos Olimpiadai, po to, kai Oslo gyventojai 2013 m. spalio mėn. nubalsavo, kad reikia kandidatuoti. Paskutinį kartą Oslas rengė 1952 m. žiemos olimpines žaidynes, o Norvegija – 1994 m. žiemos Olimpiadą Lilehameryje. Tai penktoji Oslo kandidatūra žiemos Olimpiadai po 1932, 1944 ir 1968 metų.[8]
	Almata	Kazachstanas	Kazachstano Respublikos Nacionalinis olimpinis komitetas
	Pagrindinis straipsnis – Almatos paraiška 2022 m. žiemos olimpinėms žaidynėms. Nuo 2011 m. Kazachstano Respublikos Nacionalinis olimpinis komitetas svarstė kandidatavimo galimybes 2022 m. žaidynėms Almatoje, buvusioje sostinėje, didžiausiame šalies mieste ir valstybės finansų centre.[9][10][11] Kazachstanas rengė 2011 m. Azijos žiemos žaidynes; galima sakyti, tai – pasiruošimas žiemos olimpinėms žaidynėms ateityje. Azijos žiemos žaidynės vyko Astanoje (sostinė nuo 1997 m.) ir Almatoje. 2011 m. lapkričio 29 d. Almata buvo išrinkta organizuoti 2017 m. žiemos Universiadą. 2013 m. rugpjūčio 17 d. Almata pranešė kandidatuojanti 2022 m. žaidynėms.[12]
	Pekinas	Kinija	Kinijos olimpinis komitetas
	Pagrindinis straipsnis – Pekino paraiška 2022 m. žiemos olimpinėms žaidynėms. 2013 m. lapkričio 5 d. Kinijos olimpinis komitetas pranešė, kad kartu su miestu Džangdziakou, esančiu Hebėjaus provincijos šiaurės vakaruose, kandidatuos Pekiną 2022 m. žiemos olimpinėms žaidynėms organizuoti. Pekinas (kuriame turėtų vykti vidaus ledo sporto šakų varžybos) rengė 2008 m. vasaros olimpines žaidynes. Džangdziakou vyktų lauko varžybos.[13]

Atšauktos paraiškos

Stokholmas, Švedija

2013 m. lapkričio 11 d. Švedijos olimpinis komitetas pranešė, jog TOK-ui pateikė paraišką^[14], tačiau 2014 m. sausio 17 d. Stokholmo kandidatūra atšaukta dėl politinės paramos trūkumo.^[15] Suplanuota, jog Orėje, kuri yra apie 610 km nuo Stokholmo, turėjo vykti 8 kalnų slidinėjimo rungtys. Stokholmas yra rengęs 1912 m. vasaros olimpines žaidynes, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Švedijos sostinė pretenduoja žiemos Olimpiadai.

Krokuva, Lenkija

2013 m. lapkričio 7 d. Lenkijos olimpinis komitetas pranešė, jog kartu su centrinės Slovakijos kaimeliu Jasna TOK’ui pateikė paraišką organizuoti 2022 m. žiemos Olimpiadą.^[16][17] Jei kandidatūra būtų pasisekusi, tiek Lenkijai, tiek Slovakijai būtų buvęs pirmas kartas organizuojant olimpines žaidynes.^[1] Krokuva savo kandidatavimo klausimą iškėlė vietiniame referendume ir, sulaukus neigiamos reakcijos, kandidatūrą buvo atšaukta.^[18]

Lvovas, Ukraina

2013 m. lapkričio 5 d. Ukrainos Nacionalinis olimpinis komitetas oficialiai pateikė Lvovo paraišką 2022 m. Olimpiadai organizuoti.^[19] 2014 m. birželio 30 d. TOK pranešė, „kad Lvovas susilauks dėmesio 2026 m., bet netęs savo kandidatūros 2022 m. Taip nuspręsta dėl dabartinių politinių ir ekonominių sąlygų Ukrainoje.“^[20]

Miestų-kandidatų arenų sąrašas

Rungtis	Oslas[21]	Almata[22]	Pekinas[23]
	Norvegija	Kazachstanas	Kinija
Olimpiados datos	vasario 11–27 d.d.	vasario 4–20 d.d.	vasario 4–20 d.d.
Parolimpiados datos	kovo 11–20 d.d.	kovo 4–13 d.d.	kovo 4–13 d.d.
Atidarymo ir uždarymo ceremonijos	Bjerke Travbane	Centrinis Almatos stadionas	Pekino nacionalinis stadionas
Kalnų slidinėjimas	1) Kvitfjell (nusileidimas kalnu, super didysis slalomas, kompleksinis slydimas) 2) Hafjell (slalomas, didysis slalomas)	Šimbulak	Xiaohaituo kalnų slidinėjimo laukas (Jankingas)
Slidinėjimas	Holmenkollen nacionalinė arena	Soldackoje slėnis	Guyangshu biatlono laukas (Žandžiaku)
Šuoliai su slidėjimas	1) Holmenkollbakken 2) Midtstubakken	Sunkar tarptautinis šuolių su slidėmis kompleksas	Guyangshu šuolių su slidėmis laukas (Žandžiaku)
Šiaurės dvikovė	Holmenkollen	Sunkar	Guyangshu biatlono laukas (Žandžiaku)
Biatlonas	Grønmo	Soldackoje slėnis	Hualindong slidinėjimo kurortas (Žandžiaku)
Akrobatinis slidinėjimas	1) Wyller (krosas, pusvamzdis, nuolydis) 2) Grefsen (gūbrinis, akrobatika)	1) Ak-Bulak (pusvamzdis, nuoldyis) 2) Kok Zhaylau (krosas) 3) Tabagan (gūbrinis, akrobatika)	1) Genting (pusvamzdis, nuolydis, gūbrinis, akrobatika) 2) Taiwu (krosas)
Snieglenčių sportas	Wyller	1) Kok Zhaylau (paralelinis slalomas, paralelinis didysis slalomas, krosas) 2) Akbulak (pusvamzdis, akrobatinis nuolydis)	1) Genting (pusvamzdis, akrobatinis nuolydis) 2) Taiwu (krosas) 3) Wanlong (paralelinis didysis slalomas)
Ledo ritulys 1	Stubberud	Almatos ledo rūmai	Wukesong sporto centras
Ledo ritulys 2	Jordal Amfi	Baluan Sholak sporto rūmai	Nacionalinis Pekino vidaus stadionas
Greitasis čiuožimas	Valle Hovin	Medeo	Nacionalinis greitojo čiužimo stadionas (Pekinas)
Dailusis čiuožimas Greitasis čiuožimas trumpuoju taku	Telenor erena	Almatos olimpinė ledo arena	Sostinės vidaus stadionas
Akmenslydis	Lørenskog	Akmenslydžio arena	Pekino nacionalinis vandens sporto centras
Bobslėjus, rogučių sportas, skeletonas	Lilehamerio olimpinė bobslėjaus ir rogučių sporto trasa	Sunkar	Xiaohaituo bobslėjaus ir rogučių sporto trasa (Jankingas)

Olimpinę programą sudarys 15 sporto šakų:

2018 m. liepą TOK patvirtino septynių naujų rungčių įtraukimą į programą: moterų ledrogių vienetai, big air akrobatinis slidinėjimas (vyrai ir moterys), mišrios akrobatinio slidinėjimo komandos, mišrios šuolių su slidėmis komandos, mišrios snieglenčių kroso komandos, šortreko mišri estafetė. Iš viso bus išdalinti 109 medalių komplektai.

Saudo Arabija ir Haitis pirmą kartą debiutavo žiemos olimpinėse žaidynėse.

  *   Šeimininkai

2022 m. žiemos olimpiados medalių lentelė^[117]

Vieta	NOK	Auksas	Sidabras	Bronza	Iš viso
1	Norvegija	16	8	13	37
2	Vokietija	12	10	5	27
3	Kinija*	9	4	2	15
4	JAV	8	10	7	25
5	Švedija	8	5	5	18
6	Nyderlandai	8	5	4	17
7	Austrija	7	7	4	18
8	Šveicarija	7	2	5	14
9	ROK	6	12	14	32
10	Prancūzija	5	7	2	14
11	Kanada	4	8	14	26
12	Japonija	3	6	9	18
13	Italija	2	7	8	17
14	Pietų Korėja	2	5	2	9
15	Slovėnija	2	3	2	7
16	Suomija	2	2	4	8
17	Naujoji Zelandija	2	1	0	3
18	Australija	1	2	1	4
19	Jungtinė Karalystė	1	1	0	2
20	Vengrija	1	0	2	3
21	Belgija	1	0	1	2
	Slovakija	1	0	1	2
	Čekija	1	0	1	2
24	Baltarusija	0	2	0	2
25	Ispanija	0	1	0	1
	Ukraina	0	1	0	1
27	Estija	0	0	1	1
	Latvija	0	0	1	1
	Lenkija	0	0	1	1
Iš viso (šalių skaičius: 29)		109	109	109	327

2021 m. lapkričio 18 d. JAV prezidentas Joe Biden paskelbė apie svarstomą diplomatinį žaidynių boikotą.

Šalys paskelbusios diplomatinį boikotą:

Lietuva

Pagrindinis straipsnis – Lietuva 2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse.

2021 m. lapkričio 19 d. 17-a valdančiajai koalicijai priklausančių Lietuvos Seimo narių kreipėsi į politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus, ragindami boikotuoti Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes.^[128]

2021 lapkričio 23 d. LTOK patvirtino, jog laikysis politinio neutralumo ir žaidynėse dalyvaus.^[129]

2021 m. gruodžio 3 d. Lietuva tapo pirmąja šalimi paskelbusia diplomatinį boikotą.

• Oficiali žaidynių svetainė