Emmanuelle Charpentier

Emaniuelė Šarpantjė
pranc. Emmanuelle Marie Charpentier
E. Šarpantjė 2015 m.
Gimė1968 m. gruodžio 11 d. (55 metai)
Žiuvizi prie Oržo, Esono dep.
Prancūzija Prancūzija
Veiklamikrobiologė
Sritisgenų redagavimo technologijos
Alma materPjero ir Marijos Kiuri universitetas,
Pastero institutas
Žinomas (-a) užCRISPR, Cas9
Žymūs apdovanojimai
VikitekaEmmanuelle Charpentier

Emaniuelė Šarpantjė (pranc. Emmanuelle Marie Charpentier, g. 1968 m. gruodžio 11 d.) – prancūzų mikrobiologė.

E. Šarpantjė 2020 m. pelnė Nobelio premijos apdovanojimą už pasiekimus chemijos srityje, šį įvertinimą gavusi kartu su amerikiečių biochemike Jennifer Doudna už atradimą genų redagavimo technologijų srityje – CRISPR/Cas9 genetines žirkles, kurių pagalba galima keisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR. Panašius tyrimus tuo pačiu metu vykdė ir Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys, todėl jo neįvertinimas Lietuvos mokslo bendruomenėje sukėlė nevienareikšmius atsiliepimus.[1]

Biografija

E. Šarpantjė studijavo Pjero ir Marijos Kiuri universitete (dab. Sorbonos universitetas) Paryžiuje.[2] 19921995 m. baigė antrosios pakopos studijas Pastero institute. 1995 m. apsigynė mikrobiologijos daktaro laipsnį. Disertacijoje tyrė molekulinių mechanizmų atsparumo antibiotikams vystymosi ypatumus.[3]

Nuo 1996 m. buvo įsitraukusi į podoktorantūros studijas Amerikos Rokfelerio universitete, Niujorko medicinos universitete, Scourball institute (Niujorkas) ir Sent Džudo vaikų tyrimų ligoninėje (Memfis, Tenesis).[4]

2002 m. kaip kviestinė profesorė ėmė vadovauti Vienos universiteto (Austrija) tyrimų grupei, kur ji tęsė darbą iki 2009 m. Nuo 2009 m. – Umeo universiteto (Švedija) profesorė.

2013 m. tapo Hanoverio medicinos fakulteto ir Braunšveigo (Vokietija) Infekcinių ligų tyrimų centro profesore.

Nuo 2014 m. buvo Aleksandro fon Humboldto fondo profesorė, dirbanti Umeo, Hanoverio ir Braunšveigo universitetuose.[5] Nuo 2015 m. buvo Makso Planko draugijos Infekcinės biologijos instituto departamento direktorė.[6] Tyrė CRISPR ir Cas9.[7]

Nuo 2018 m. dirbo Makso Planko patogenų tyrimų centro direktore.

Šaltiniai

Nuorodos