Geniniai paukščiai

Geniai paplitę vidutinio platumų klimato juostoje, kitų šeimų rūšys daugiausia paplitusios atogrąžose. Geniai ir tukanai Australijoje nepaplitę.

Monogamai. Peri uoksuose, kuriuos geniai (Picidae) ir ūsiniai (Capitonidae) savo tvirtais snapais išsikala patys. Žakamarai, tingiageniai ir ūsiai gali išsirausti urvus žemėje ir termitynuose. Medaus rodytojai yra lizdiniai parazitai, dedantys kiaušinius į kitų paukščių, tarp jų ir genių, lizdus. Jaunikliai – lizdatupiniai.

Minta medžių vaisiais ir sėklomis, o kai kurie paukščiai ilgu savo liežuviu iš po žievės bei iš medienos ištraukia besislapstančius vabzdžius ir jų lervas. Kitos rūšys vabzdžius čiumpa snapu ar gaudo skraidančius ore. Milžiniškus Amerikos tropinius drugius morfus lesa vien tik žakamarai, pirmiausia nuplėšdami sparnus. Tukanai ir dauguma ūsių matinasi vaisiais. Medaus rodytojai yra vieninteliai galintys maitintis vašku paukščiai, bet jie dar lesa vabzdžius ir vaisius.

Geniniams paukščiams priskiriami smulkūs ir vidutinio didumo, gana įvairios išvaizdos ir gyvenimo būdo miško paukščiai. Jų kojos pritaikytos kopinėti medžių kamienais: du pirštai atkreipti į priekį ir du atgal.

Stambiausia geninių paukščių rūšis yra didysis tukanas (Ramphastos toco), jo kūno ilgis 55-60 cm,^[1] patinų svoris 640-800 g, patelių 520-640 g.^[2] Smulkiausia geninių paukščių rūšis yra malajinė sasija (Sasia abnormis), jos kūno ilgis 8–9,5 cm, svoris 7,2–12 g.^[3]

Geninių paukščių būryje du pobūriai, 9 šeimos ir apie 395 rūšys:

• Pobūris: Galbuli
  • Šeima - Galbulidae - Žakamariniai (18 rūšių)
  • Šeima - Bucconidae - Tingiageniniai (apie 38 rūšis)
• Pobūris: Pici
  • Infrabūrys: Ramphastides
    • Šeima - Megalaimidae (apie 25 rūšys)
    • Šeima - Lybiidae (apie 40 rūšių)
    • Šeima - Capitonidae - Ūsiniai (apie 15 rūšių)
    • Šeima - Semnornithidae (2 rūšys)
    • Šeima - Ramphastidae - Tukaniniai (apie 40 rūšių)
  • Infrabūrys: Picides
    • Šeima - Indicatoridae - Indikatoriniai, arba medaus rodytojai (17 rūšių)
    • Šeima - Picidae - Geniniai (virš 200 rūšių, Lietuvoje peri 9 rūšys)

Lietuvoje gyvena vienos geninių (Picidae) šeimos šešių genčių 9 rūšys, iš jų 4 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Stambiausia rūšis juodoji meleta, jos ilgis 45-55 cm, skersmuo tarp išskleistų sparnų galų 67-73 cm, svoris 250-370 g,^[4][5] smulkiausia rūšis mažasis margasis genys, priklausomai nuo porūšio jo ilgis 14-16 cm, svoris 16-26 g.^[6][7] Visos rūšys Lietuvoje peri. Rūšių sąrašas:

• Eurazinė grąžiagalvė (Jynx torquilla);
• Juodoji meleta (Dryocopus martius);
• Pilkoji meleta (Picus canus); rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Žalioji meleta (Picus viridis); rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Baltanugaris genys (Dendrocopos leucotos); rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
• Didysis margasis genys (Dendrocopos major);
• Vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius);
• Mažasis margasis genys (Dryobates minor);
• Tripirštis genys (Picoides tridactylus); rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą