Jungo modulis
Jungo modulis – fizikinis dydis, nusakantis medžiagos atsparumą gniuždymui ar tempimui. Jis apibrėžiamas kaip įtempio ir santykinio pailgėjimo (deformacijos) santykis. Jungo modulis pavadintas britų fiziko Tomo Jungo garbei. Tačiau pati koncepcija buvo suformuluota 1727 m. Leonardo Oilerio, o pirmasis ja besiremiantis eksperimentas buvo atliktas 1782 m. Džiordano Rikačio.
Jungo modulis savo skaitine reikšme yra lygus įtempiui, kuriam esant kūnas pailgėja dvigubai (santykinė deformacija yra lygi vienetui).[1]
Medžiagų Jungo moduliai
| Medžiaga | Jungo modulis (10 9 N/m²) |
|---|---|
| Kaulas | 18[2] |
| Betonas | 30[3] |
| Kvarcas | 56[2] |
| Stiklas | 65[3] |
| Aliuminis | 70[3] |
| Plienas | 200[2] |
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
 | Šis straipsnis apie mechaniką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisFacebookSpecialus:PaieškaIngrida MikelionytėRespublikaLietuvaSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsSiera LeonėVilniusLietuvos rytasDubajusLietuvos krepšinio lygaSpecialus:Naujausi keitimaiUEFA Čempionų lygaZodiakasSąrašas:Šalių sąrašas2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimaiMeninės raiškos priemonėsSąrašas:Lietuvos miestaiKaunasAntrasis pasaulinis karasKalbos dalisPirmasis pasaulinis karasDalyvis (gramatika)BaisogalaKirgizijaNATOJonas BiliūnasEuropos SąjungaTelefonasEduardas VaitkusLenkijaSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusNemunasEuropaVincas KudirkaMerūnas VitulskisLatvijaPalisandramedis