Lietuvos miesteliai

Lietuvos miesteliai pagal dydį 2021 m.:^[2]

1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis >450 gyventojų, 1923 m. – 241 miesteliai.^[3] 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku kai kurie miesteliai priskirti miesto tipo gyvenvietėms (Birštonas, Juodkrantė, Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Nida ir Preila), visi kiti – kaimo tipo. 1950 m. kai kurie jų tapo naujų rajonų centrais ir iki 1979 m. apie 30 jų gavo miesto teises, apie 20 – miesto tipo gyvenvietės. 1959 m. buvo 248 miesteliai, 1974 m. – 235.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1923 m. buvo 274 miesteliai. Iki 1985 m. 54 iš jų tapo miestais, 7 – miesto tipo gyvenvietėmis, 5 – miestų dalimis, 46 – kaimais. Tuo pat metu miesteliais tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Taip 1985 m. Lietuvoje buvo 235 miesteliai^[4] – neįskaitant naujųjų sovietinių miestelių, kadangi sovietmečiu miesteliais buvo nominaliai vadintos ir kai kurios greta miestų įsikūrusios gyvenvietės bendravardės gyvenvietės, po Nepriklausomybės atgavimo tapusios kaimais arba prijungtos prie didesniųjų gyvenviečių.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, XX a. pabaigoje miestelių pokyčiai vyko jiems priskiriant kai kurias miesto ir kaimo tipo gyvenvietes. Po 2000 m. pokyčiai įvyko nedideli – miesteliais tapo 3 buvęs miestai (Juodupė, Kulautuva, Tyruliai) ir 5 kaimai (Jūrė, Kalnujai, Salakas, Turgeliai, Viečiūnai).

XIV a. pabaigoje miesto pobūdžio gyvenvietės diferencijavosi pagal funkcijas ir dydį į miestus ir miestelius. Pirmąkart terminas paminėtas 1387 m., taip pavadinti Alytus, Birštonas, Nemunaitis ir Punia. 1496 m. suteikta pirmoji miestelio įvardijimą atitinkanti privilegija (Krekenava), kurių daugiau buvo teikiama po 1553–1557 m. Valakų reformos. Valdovas ir didikai buvo suinteresuoti miestelių prekyba ir pajamomis, todėl miestelių tinklas plėtėsi gana tolygiai. Naujų miestelių, kaip ir miestų, tuo metu buvo įsteigta per karus su Vokiečių ir Livonijos ordinais nukentėjusioje Užnemunėje ir Šiaurės Lietuvoje. Vien XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje dab. Lietuvos teritorijoje miestelių steigimo ir prekybos privilegijos suteiktos daugiau kaip 30 gyvenviečų. ^[5]

Iš pradžių miesteliai kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.

Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas vaitas. Miestelio pirkliai, daugiausia žydai, ir amatininkai mokėjo feodalui činšą, žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) lažo, atlikti talkų ir pastočių prievoles. XVII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo apie 800 miestelių. Jie labai nukentėjo per XVII a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karus su Rusija ir Švedija ir 1700–1721 m. Šiaurės karą. Atkuriant miestelius buvo pakartotinai teikiamos privilegijos ir papildomos lengvatos.

1791–1792 m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač Užnemunėje ir Žemaitijoje kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. Ketverių metų seimas tuomet apie 60 miestelių suteikė miesto teises, tačiau Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, ir panaikinus daugelio miestų savivaldą, miestelių padaugėjo. Jų funkcijos beveik nepakito. Kai kurių miestelių gyventojai (Maišiagala, Nemunaitis, Valkininkai, Vilkija) kovojo dėl platesnės savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.

XIX a. antroje pusėje prie magistralinių kelių buv. gyvenvietės daug kur tapo miesteliais ir nustelbė netoliese buvusius senuosius prekybos ir amatų centrus (Subačius). Juose sparčiau plito smulkioji pramonė (lentpjūvės, malūnai, plytinės, spirito varyklos ir kitos įmonės), gausėjo amatininkų. Vietinės valdžios institucijos nuolat tikrino, ar miesteliais vadinamos gyvenvietės atitinka nustatytus kriterijus ir ar gali būti taip įvardijamos. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. 1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis daugiau kaip 500 gyventojų. Kai kurios taip vadintos gyvenvietės, neleidžiant joms kurtis žydams, buvo mažesnės.

Po I pasaulinio karo augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo 1897 iki 1940 m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su daugiau kaip 3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių valsčiaus teises, kategorijai. 1923 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 274 miesteliai, 1940 m. – 253, iš kurių iki 1985 m. 54 tapo miestais, 7 miesto tipo gyvenvietėmis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai.

TSRS okupacijos metais nuo 1950 m. dalis miestelių tapo rajonų centrais ir gavo miesto teises, dauguma kitų virto kolūkių ir tarybinių ūkių centrinė gyvenvietėmis. Jų skirtumus naujų nuo žemės ūkio gyvenviečių daugiausia lėmė senasis paveldas – sudėtingesnis ir raiškesnis gatvių tinklas, išlikusios turgaus aikštės, bažnyčios. Nuo 1967 m. pagal Lietuvos apgyvendinimo sistemą daugumai miestelių, nepatekusių į miestų grupę, skirtos žemės ūkio mikrorajonų – kelių ūkių aptarnavimo centrų funkcijos. Dalis miestelių tapo neplėstinomis gyvenvietėmis. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma miestelių tapo seniūnijų centrais.^[6] 2001 m. Lietuvoje buvo 247 miesteliai, 2020 m. – 252 miesteliai.

Miesteliai pagal apskritis ir savivaldybes:

• Alytaus apskritis:
  • Alytaus – Butrimonys, Krokialaukis, Nemunaitis, Punia;
  • Druskininkų – Leipalingis, Viečiūnai;
  • Lazdijų – Kapčiamiestis, Krosna, Rudamina, Seirijai, Šeštokai, Šventežeris;
  • Varėnos – Merkinė, Valkininkai;

• Kauno apskritis:
  • Jonavos – Panoteriai, Rukla, Žeimiai;
  • Kaišiadorių – Kruonis, Rumšiškės, Žasliai;
  • Kauno – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis;
  • Kėdainių – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, Truskava;
  • Prienų – Balbieriškis, Pakuonis, Veiveriai;
  • Raseinių – Betygala, Girkalnis, Kalnujai, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė, Žaiginys;

• Klaipėdos apskritis:
  • Klaipėdos – Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai;
  • Kretingos – Darbėnai, Kartena;
  • Skuodo – Barstyčiai, Ylakiai, Lenkimai, Mosėdis;
  • Šilutės – Gardamas, Katyčiai, Kintai, Rusnė, Švėkšna, Vainutas, Žemaičių Naumiestis;

• Marijampolės apskritis:
  • Kazlų Rūdos – Jūrė;
  • Marijampolės – Daukšiai, Gudeliai, Igliškėliai, Liudvinavas, Sasnava, Šunskai;
  • Šakių – Barzdai, Griškabūdis, Kriūkai, Lekėčiai, Lukšiai, Sintautai, Žemoji Panemunė, Žvirgždaičiai;
  • Vilkaviškio – Bartninkai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai, Vištytis;

• Panevėžio apskritis:
  • Biržų – Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys;
  • Kupiškio – Alizava, Antašava, Palėvenė, Salamiestis, Senasis Subačius, Skapiškis, Šimonys;
  • Panevėžio – Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai;
  • Pasvalio – Daujėnai, Krikliniai, Krinčinas, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vaškai;
  • Rokiškio – Čedasai, Duokiškis, Juodupė, Jūžintai, Kamajai, Panemunėlis, Panemunis, Salos, Suvainiškis;

• Šiaulių apskritis:
  • Akmenės – Kruopiai, Papilė;
  • Joniškio – Kriukai, Skaistgirys;
  • Kelmės – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai, Žalpiai;
  • Pakruojo – Klovainiai, Lygumai, Pašvitinys, Rozalimas, Žeimelis;
  • Radviliškio – Baisogala, Grinkiškis, Palonai, Pašušvys, Pociūnėliai, Sidabravas, Šaukotas, Šiaulėnai, Tyruliai, Vadaktai;
  • Šiaulių – Bazilionai (Padubysys), Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna;

• Tauragės apskritis:
  • Jurbarko – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė;
  • Pagėgių – Vilkyškiai;
  • Šilalės – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai;
  • Tauragės – Batakiai, Gaurė, Pagramantis, Žygaičiai;

• Telšių apskritis:
  • Mažeikių – Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai, Židikai;
  • Plungės – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija;
  • Rietavo – Tverai;
  • Telšių – Eigirdžiai, Gadūnavas, Janapolė, Lauko Soda, Luokė, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Pavandenė, Tryškiai, Ubiškė, Žarėnai;

• Utenos apskritis:
  • Anykščių – Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis, Viešintos;
  • Ignalinos – Mielagėnai, Rimšė, Tverečius;
  • Molėtų – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis;
  • Utenos – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos;
  • Zarasų – Antalieptė, Salakas, Turmantas.

• Vilniaus apskritis:
  • Elektrėnų – Semeliškės;
  • Šalčininkų – Dieveniškės, Jašiūnai, Turgeliai;
  • Širvintų – Bagaslaviškis, Gelvonai, Kernavė, Musninkai, Zibalai;
  • Švenčionių – Adutiškis, Kaltanėnai, Labanoras;
  • Trakų – Aukštadvaris, Onuškis;
  • Ukmergės – Deltuva, Lyduokiai, Pabaiskas, Siesikai, Šešuoliai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva, Žemaitkiemis;
  • Vilniaus – Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas.

• Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės (sud. Algimantas Miškinis). – Vilnius: Savastis, 1999. – ISBN 9986-420-27-X
  • T. 6: Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. – 2009. – 634 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-420-80-4
• Lietuvos miesteliai: fotoalbumas (sud. Vytautas Balčytis). – Vilnius: Apostrofa, 2009. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-605-49-2
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). – Kaunas: Terra publica, 2010. – 296 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-64-9