Nadine Gordimer

Nadine Gordimer
Nadine Gordimer
Gimė	1923 m. lapkričio 20 d. Springsas, Transvalis, Pietų Afrikos Respublika
Mirė	2014 m. liepos 13 d. (90 metų)
Veikla	rašytoja
Vikiteka	Nadine Gordimer

Nadine Gordimer (1923 m. lapkričio 20 d. – 2014 m. liepos 13 d.) – Pietų Afrikos Respublikos rašytoja.

Gimė Springse, Transvalyje (Pietų Afrikos Respublika), žydų emigrantų šeimoje. Jos tėvas Izidoras Gordimeris buvo žydų imigrantas laikrodininkas iš Žagarės (tuomet Rusijos imperija),^[1][2], o motina Hana „Nan“ (Myers) Gordimer buvo iš Londono. Baigusi mokyklą moterų vienuolyne, ji mokslus tęsė Vitvatersrando universitete. Rašyti pradėjo dešimties, o penkiolikos metų išspausdino savo novelę „Vėl ateiti rytoj“ žurnale „Forum“.

Nadine Gordimer – viena žymiausių Pietų Afrikos rašytojų. Savo kūriniuose daugiausia dėmesio skyrė apartheido sistemai, jos pragaištingam poveikiui ir baltiesiems, ir juodiesiems (romanai „Svetimšalių žemė“, 1958 m., „Garbės svečias“, 1970 m.). Rašytojos meninė kalba paprasta, sentimentali. Kūriniuose ji siūlo išeitį iš susidariusios situacijos – vaduotis iš provincialaus ribotumo. Kova už žmogaus teises ir laisves rašytoją labai išgarsino. Netrukus ji gavo Nelės Sachs bei „Grand Aigle d’Or“ premijas, o 1991 m. – literatūros Nobelio premiją.