Romadži

Romadži (jap. ローマ字 = rōmaji; kartais netaisyklingai užrašomas kaip romandži) – bendras japonų kalbos transliteracijos sistemų lotyniška abėcėle pavadinimas. Japonų raštą sudaro logogramos, pasiskolintos iš Kinijos (kandži), ir skiemeniniai rašmenys - kana (katakana ir hiragana). Tam, kad tekstas būtų aiškus ir nemokantiems japonų rašto, buvo sugalvota jį perteikti lotyniška abėcėle. Romadži išvertus iš japonų kalbos reiškia „romėniškos raidės“.

Kelio ženklas Japonijoje, kuriame gatvės pavadinimas užrašytas su romadži.

Yra kelios skirtingos romanizacijos sistemos. Pagrindinės: Hepburno romanizacija, Kunrei-šiki romadži ir Nihon-šiki romadži. Plačiausiai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų paplitusi anglų kalbos fonetika grįsta Hepburno romanizacija. Lietuvių kalba taip pat turi savo japonų kalbos žodžių perrašos standartą.[1]

Istorija

Pirmosios japonų kalbos romanizacijos sistemos buvo sukurtos katalikų misionierių iš Portugalijos, pradedant XVI a. Vienas iš ankstyviausių pavyzdžių yra 1603 metais išleistas japonų-portugalų kalbų žodynas Nippo jisho. Vėliau romadži naudojimas sumažėjo dėl Japonijos uždarumo Edo laikotarpiu.

Dabartinės romadži sistemos buvo sukurtos po Meidži revoliucijos, antroje XIX a. pusėje. Populiariausia tapo Hepburno romanizacija, sukurta Džeimso Kurčio Hepburno, išplitusi kartu su jo sudarytu ir 1887 metais išleistu žodynu.

Meidži eros metu Japonijoje egzistavo judėjimas, pasisakęs už visišką japonų rašto pakeitimą į romadži, tačiau jo siūlymai nesulaukė visuotinio pritarimo.

Naudojimas

Romadži naudojama tose situacijose, kada japonų rašto nemokantiems žmonėms yra reikalinga perskaityti japoniškus užrašus, kaip kad vietovardžius ženkluose, vardus ir pavardes dokumentuose, žodžius žodynuose, tekstus pradedančiųjų lygio arba skaitymo nemokinančiuose japonų kalbos vadovėliuose.

Pavyzdžiai

LietuviškaiJaponiškaiKanaRomanizacija
HepburnKunrei-šikiNihon-šikiLietuviška
Romėniškos raidėsローマ字ローマじrōmajirômazirômaziromadži
Fudži kalnas富士山ふじさんFujisanHuzisanHuzisanFudžisan
arbataお茶おちゃochaotyaotyaočia
gubernatorius知事ちじchijitizitizičidži
susitraukti縮むちぢむchijimutizimutidimučidžimu
tęsti続くつづくtsuzukutuzukutudukucudzuku

Ronanizacijų skirtumai

Pilnas visų japoniškos abėcėlės garsų sąrašas, parodantis keturių romanizacijos sistemų skirtumus.

HiraganaKatakanaHepburnNippon-šikiKunrei-šikiLietuviška
a
i
u
e
o
yaja
yuju
yojo
ka
ki
ku
ke
ko
きゃキャkyakia
きゅキュkyukiu
きょキョkyokio
sa
shisiši
su
se
so
しゃシャshasyašia
しゅシュshusyušiu
しょショshosyošio
ta
chitiči
tsutucu
te
to
ちゃチャchatyačia
ちゅチュchutyučiu
ちょチョchotyočio
na
ni
nu
ne
no
にゃニャnyania
にゅニュnyuniu
にょニョnyonio
ha
hi
fuhufu
he
ho
ひゃヒャhyahia
ひゅヒュhyuhiu
ひょヒョhyohio
ma
mi
mu
me
mo
みゃミャmyamia
みゅミュmyumiu
みょミョmyomio
ra
ri
ru
re
ro
りゃリャryaria
りゅリュryuriu
りょリョryorio
wava
woo
n-n'(-m)n-n'n
ga
gi
gu
ge
go
ぎゃギャgyagia
ぎゅギュgyugiu
ぎょギョgyogio
za
jizidži
zudzu
ze
zo
じゃジャjazyadžia
じゅジュjuzyudžiu
じょジョjozyodžio
da
jidizidži
zududzu
de
do
ぢゃヂャjadyazyadža
ぢゅヂュjudyuzyudžu
ぢょヂョjodyozyodžo
ba
bi
bu
be
bo
びゃビャbyabia
びゅビュbyubiu
びょビョbyobio
pa
pi
pu
pe
po
ぴゃピャpyapia
ぴゅピュpyupiu
ぴょピョpyopio

Ilgi balsiai Hepburn sistemoje užrašomi su brūkšneliu virš jų: ā, ī, ū, ō (kartais kaip „oh“). Lietuviškoje sistemoje išskiriama tik ilga „u“, rašoma kaip „ū“.

Šaltiniai

Nuorodos