Senieji laikai

Senieji laikai – istorinis laikotarpis, apimantis kultūros ir politinių įvykių raidą nuo rašytinių šaltinių atsiradimo (III tūkst. pr. m. e.)^[1] iki Viduramžių. Aprėpia senųjų civilizacijų klestėjimo laikotarpį bronzos ir geležies amžiuje.^[2]

Senovės istorija nuo maždaug 776 m. pr. m. e. (Senovės Graikijos istorijos pradžia) paprastai vadinama klasikine senove (Antika). Tai iš esmės sutampa su tradicine Romos įkūrimo data 753 m. pr. m. e.^{[reikalingas šaltinis]}

Nors dėl senovės istorijos pabaigos datos diskutuojama, šiuo metu dauguma Vakarų istorikų Europos senovės istorijos pabaiga laiko Vakarų Romos imperijos žlugimo datą – 476 metus.^[3]